Vaiduoklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 83.171.7.198 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (SubRE keitimas)
Išplėstas pagrindinis vaiduoklių aprašas (daugiausia verstas iš angliškojo puslapio). Sudėti šaltiniai.
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Henry_Fuseli_rendering_of_Hamlet_and_his_father's_Ghost.JPG|thumb|right| [[Henry Fuseli]] piešinys, vaizduojantis [[Hamletas|Hamletą]] šalia jo tėvo dvasios]]
[[Vaizdas:Henry_Fuseli_rendering_of_Hamlet_and_his_father's_Ghost.JPG|thumb|right| [[Henry Fuseli]] piešinys, vaizduojantis [[Hamletas|Hamletą]] šalia jo tėvo dvasios]]
'''Vaiduoklis''' (dar kitaip žinomas kaip '''šmėkla, vėlė, dvasia, pamėklė, fantomas, šešėlis, poltergeistas ar spektras''') – būtybė, tautosakoje apibūdinama kaip po pasaulį klaidžiojanti mirusiojo vėlė. Tačiau tai gali būti ne tik žmogaus, bet ir gyvūno dvasia. [[Vėliosaka|Vėliosakoje]] šios būtybės būna labai įvairios: vieni vaiduokliai nuožmūs ir piktanoringi, kiti - geraširdiški, išmintingi; vieni panašūs į gyvus žmones, kiti - permatomi ir iškraipyti, o dar treti - beformiai, tamsesni už tamsą. Dėl šios priežasties yra labai sunku sukurti vieningą apibūdinimą visiems vaiduokliams.
'''Vaiduoklis''' – galimai įsivaizduojama klaidžiojanti [[mirtis|mirusio]] žmogaus [[dvasia]]. Nėra jokių patikimų jų egzistavimo įrodymų, tik kai kurių žmonių tvirtinimai, kad juos matė.


Bandymas susisiekti su mirusiųjų dvasiomis vadinamas [[Spiritizmas|spiritizmo]] [[Seancas|seancu]]; rečiau - [[nekromancija]]. Yra ištisa virtinė religinių papročių, susietų su dvasiomis. Vienas žinomiausių tokių papročių - [[egzorcizmas]]. Manoma jog vaiduokliai yra prisirišę prie tam tikros vietos ar žmonių.
Apie vaiduoklius yra parašyta daugybė [[knyga|knygų]] ir pastatyta [[filmas|filmų]]. Dažniausiai vaiduokliai vaizduojami kaip [[Nužudymas|nužudytų]] ar kraupiai mirusių žmonių [[siela|sielos]], kurios [[kerštas|keršija]] už savo mirtį.


Dauguma mokslininkų sutinka, jog vaiduokliai - fikcija.<ref name=":0">Bunge, Mario. ''[https://books.google.lt/books?id=oX84XOf-T68C&pg=PA178&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Philosophy of Science: From Problem to Theory]''. Transaction Publishers; 1998. <nowiki>ISBN 978-1-4128-2423-1</nowiki>. p. 178–.</ref> Šmėklų egzistavimas negali būti paneigtas ar įrodytas<ref name=":0" /> ir nepaisant begalės mokslinių tyrimų - nėra jokių konkrečių įrodymų, jog vaiduokliai iš tiesų egzistuoja.<ref name=":1">Regal, Brian (2009). ''[https://books.google.lt/books?id=c6PACQAAQBAJ&pg=PA75&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Pseudoscience: A Critical Encyclopedia]''. ABC-CLIO. p. 75–77. <nowiki>ISBN 978-0-313-35508-0</nowiki>.</ref><ref>Radford, Benjamin. [https://www.livescience.com/26697-are-ghosts-real.html "Are Ghosts Real?— Evidence Has Not Materialized"]. ''Live Science''. Žiūrėta 2018-05-12.</ref> Dėl šios priežasties, [[vaiduoklių medžioklė]] yra laikoma [[Pseudomokslas|pseudomokslu]].<ref name=":1" /><ref>Levy, Rob; Levy, Stephanie. [http://theconversation.com/hearing-ghost-voices-relies-on-pseudoscience-and-fallibility-of-human-perception-48160 "Hearing ghost voices relies on pseudoscience and fallibility of human perception"]. ''The Conversation''. Žiūrėta 2018-05-12.</ref><ref>Raford, Benjamin. [https://www.csicop.org/si/show/ghost-hunting_mistakes_science_and_pseudoscience_in_ghost_investigations "Ghost-Hunting Mistakes: Science and Pseudoscience in Ghost Investigations"]. Committee for Skeptical Inquiry. Žiūrėta 2018-05-12.</ref>
Pasak kai kurių [[mitas|mitų]], kai vaiduokliai užbaigia savo darbą žemėje, jie gali ją palikti.

Vaiduoklių [[tema]] naudojama [[grožinėje literatūroje]], meniniuose filmuose suaugusiems ir vaikams, [[Kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniuose žaidimuose]], kurių žanrai paprastai yra [[siaubas]], [[mistika]], [[maginė fantastika]].


== Literatūroje ==
== Literatūroje ==

13:55, 12 gegužės 2018 versija

Henry Fuseli piešinys, vaizduojantis Hamletą šalia jo tėvo dvasios

Vaiduoklis (dar kitaip žinomas kaip šmėkla, vėlė, dvasia, pamėklė, fantomas, šešėlis, poltergeistas ar spektras) – būtybė, tautosakoje apibūdinama kaip po pasaulį klaidžiojanti mirusiojo vėlė. Tačiau tai gali būti ne tik žmogaus, bet ir gyvūno dvasia. Vėliosakoje šios būtybės būna labai įvairios: vieni vaiduokliai nuožmūs ir piktanoringi, kiti - geraširdiški, išmintingi; vieni panašūs į gyvus žmones, kiti - permatomi ir iškraipyti, o dar treti - beformiai, tamsesni už tamsą. Dėl šios priežasties yra labai sunku sukurti vieningą apibūdinimą visiems vaiduokliams.

Bandymas susisiekti su mirusiųjų dvasiomis vadinamas spiritizmo seancu; rečiau - nekromancija. Yra ištisa virtinė religinių papročių, susietų su dvasiomis. Vienas žinomiausių tokių papročių - egzorcizmas. Manoma jog vaiduokliai yra prisirišę prie tam tikros vietos ar žmonių.

Dauguma mokslininkų sutinka, jog vaiduokliai - fikcija.[1] Šmėklų egzistavimas negali būti paneigtas ar įrodytas[1] ir nepaisant begalės mokslinių tyrimų - nėra jokių konkrečių įrodymų, jog vaiduokliai iš tiesų egzistuoja.[2][3] Dėl šios priežasties, vaiduoklių medžioklė yra laikoma pseudomokslu.[2][4][5]

Literatūroje

Japonų literatūroje yra atskiras žanras, kuris pasakoja apie vaiduoklius – jis vadinasi kaidan. Kinų literatūroje atskiras žanras yra skirtas mįslingiems atvejams ir istorijoms, kurios vadinamos „Pasakojimais apie stebuklus“. Šis žanras atsirado III a. – ankstyvais kinų viduramžiais. Pats žymiausias literatūros kūrinys apie vaiduoklius Kinijoje yra Pu Sunlino „Liao Čzajo pasakojimai apie nebūtus dalykus“. Homero „Odisėjoje“ pagrindinis herojus Odisėjas aukojamų gyvūnų krauju nori privilioti mirusių dvasias, kurie jam pasirodydavo, kaip vaiduokliai.

V. ŠekspyrasHamlete“ rašo apie Hamleto tėvo šmėklą, kuri sūnaus prašo atkeršyti už jo mirtį. Jis pasirodydavo tik naktį ir tik tiems, su kuriais jis norėdavo bendrauti. Č. Dikenso novelėje „Kalėdinė giesmė“ sutinkame Džekobo Marlėjaus vaiduoklį. O. Vaildo apysaka „Kentervilio pilies vaiduoklis“ pasakoja Saimono de Kentervilio tragišką istoriją.

Dž. Rouling ne vienoje savo knygoje, apie Harį Poterį, „apgyvendino“ vaiduoklius. Hogvartso mergaičių tualete gyvena moksleivės Mirtos Vaitoklės, kurią nužudė Basiliskas, vaiduoklis. Jauniesiems burtininkams draugiškumą ir paslaugumą labiausiai rodo du vaiduokliai – Beveik Begalvis Nikas ir Dručkis Vienuolis. Paslaptinga Pilkoji dama yra Varno Nago koledžo vaiduoklis. Kruvinojo Barono vaiduoklį sutiksime Klastūnyne. Profesorius Kufbertas Binsas yra vienintelis mokytojas vaiduoklis Hogvartsto burtininkų mokykloje. O neramios sielos Akilanda yra poltergeistas.

  1. 1,0 1,1 Bunge, Mario. Philosophy of Science: From Problem to Theory. Transaction Publishers; 1998. ISBN 978-1-4128-2423-1. p. 178–.
  2. 2,0 2,1 Regal, Brian (2009). Pseudoscience: A Critical Encyclopedia. ABC-CLIO. p. 75–77. ISBN 978-0-313-35508-0.
  3. Radford, Benjamin. "Are Ghosts Real?— Evidence Has Not Materialized". Live Science. Žiūrėta 2018-05-12.
  4. Levy, Rob; Levy, Stephanie. "Hearing ghost voices relies on pseudoscience and fallibility of human perception". The Conversation. Žiūrėta 2018-05-12.
  5. Raford, Benjamin. "Ghost-Hunting Mistakes: Science and Pseudoscience in Ghost Investigations". Committee for Skeptical Inquiry. Žiūrėta 2018-05-12.