Kaunas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Kaunas)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Arnoldas98 (aptarimas | indėlis)
152 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Eilutė 22: Eilutė 22:
}}
}}


'''Kaunas''' – Pirmasis miestas kuris yra THE BEST
'''Kaunas''' – antrasis pagal dydį [[Lietuvos miestas]] šalies centrinėje dalyje, [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, [[Laikinoji sostinė]]. [[Kauno miesto savivaldybė]]s, [[Kauno rajono savivaldybė]]s, [[Kauno arkivyskupija|arkivyskupijos]] centras. Gyventojų skaičius (2016 m. liepos 1 d.) - 295,5 tūkst.<ref>[http://www.kaunas.lt/apie-kauna/statistika/ kaunas.lt] Statistika</ref>


== Gamta ir geografija ==
== Gamta ir geografija ==

13:14, 9 gegužės 2018 versija

Kitos reikšmės – Kaunas (reikšmės).
Kaunas
            
Kauno panorama
Kaunas
Kaunas
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Kaunas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybė Kauno miesto savivaldybė
Įkūrimo data 1361 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras Visvaldas Matijošaitis
Gyventojų (2018) 288 466
Plotas 157 km²
Tankumas (2018) 1 837 žm./km²
Altitudė 48 m
Pašto kodas centrinis LT-44001
Tinklalapis www.kaunas.lt
Vikiteka Kaunas
Miesto globėjas (-ai) šv. Mikalojus

Šablonas:Vietovardis2

Kaunas – Pirmasis miestas kuris yra THE BEST

Gamta ir geografija

Pagrindinis straipsnis – Kauno geografija.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną, suformuotos Kauno marios. Kitoje Miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras.

Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų.

Miesto klimatas žemyninis, šalčiausias – sausio, šilčiausias – liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Mieste yra daug saugomų teritorijų, draustinių, kuriuose aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi mieste parkai – Ąžuolynas, Pažaislio ir Panemunės šilai.

Pagrindiniai Kaune aplinkos teršėjai yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo, išgaunamas keturiose miesto vandenvietėse.

2008 m. rugsėjo 16 d. Marvelėje paleisti nauji biologinio nuotekų valymo įrenginiai.

Miesto dalys

Pagrindinis straipsnis – Kauno miesto dalys.

Seniausioji Kauno miesto dalis – Kauno senamiestis, kuriame susiformavo stačiakampis gatvių planas. Nuo 1847 m., suformavus naują carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą, pradėtas planingas Kauno naujamiesčio užstatymas. Palaipsniui prie senosios Kauno dalies imta prijungti gretimas tankiai apgyvendintas teritorijas. Naujamiestis su Laisvės alėja yra laikomas dabartiniu miesto centru.

1889 m. prie Kauno miesto prijungtas Žaliakalnis, išsiskiriantis privačiais namais, pagrindinė gatvė Vydūno alėja. Miestas dar labiau išsiplėtė 1919 m. prijungus Aleksotą ir Vilijampolę, o 1932 m. ir Šančius. Apie 1960 m. miestui taip pat priklausė ir Freda, Petrašiūnai, Panemunė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie Kauno maždaug iki 1980 m., o dabartines ribas miestas įgavo 1996 m. Šiuo metu yra 32 miesto dalys (gyvenamieji ir pramoniniai rajonai).

Miesto dalys dar yra skirstomos į smulkesnius vienetus – miesto teritorijas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kauno istorija.

Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. Manoma, kad Kaunas minimas 1030 m. arabų aprašymuose. 1140 m. arabų geografas al Idrisijus šiose vietose mini Qaynu arba Qanys gyvenvietę, kuri galėjo būti dabartinio Kauno vietoje. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. Miestui 1408 m. suteikus Magdeburgo teises ir įkūrus jame Hanzos kontorą, sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. XV a. pradžioje tai buvo vokiečių pirklių miestas, o XVI a. pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olaus Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.

T. Makovskio Kauno panorama, XVII a. pr.

Dėl XVII a. viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. Miesto ekonomika atsigavo XIX a., 1843 m. tapus Rusijos gubernijos centru, nutiesus geležinkelį ir pradėjus veikti pirmajai elektrinei. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo 1864 m. iš Varnių atkėlus Žemaičių vyskupijos centrą ir kunigų seminariją. 1876 m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, 1899 m. – elektra. 1892 m. įkuriamas teatras, 1898 m. – miesto muziejus.

1919 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji radijo stotis Lietuvoje. XX a. tarpukario metais Kaunas stipriai išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru, 1920–1939 m. buvo laikinoji Lietuvos sostinė. 1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija užėmė Kauną. 1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš okupacinį režimą. Buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė, kuri birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į Kauną įžengę vermachto daliniai rado jį išlaisvintą nuo okupantų, tačiau Laikinąją vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Po Antrojo pasaulinio karo okupacinė valdžia naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, Kaunas buvo paverstas uždaru pramonės miestu. Tik prasidėjus Atgimimui mieste buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, pradėti atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų, gatvių pavadinimai.

1991 m. sausio įvykių metu sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, taip pat prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas. Miesto ekonomika palaipsniui persitvarko į paslaugas orientuotas sritis, tokias kaip logistika, transportas, turizmas, informacinių technologijų plėtra.

Pavadinimo kilmė

Kaunas buvo vienas dažniausiai minimų miestų vokiečių ordinų kronikose (Kauen, Cawen, Kauwenpille ir kt.), dažnai minimas ir Rusijos kronikose.

Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Kaunas; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė Pranas Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinoma, svarstoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadina Kauno pilimi, o ne tiesiog pilimi, nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardis Kaunas kildinamas iš būdvardžio kaunus – „kuris mėgsta muštis, kautis“.

Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti ‘gilus’, ‘žemas’, ‘slėnyje esąs’. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies *kau-, *keu- ‘lenkti(s)’, ‘linkti’; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė ‘žemas’ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotų hauns ‘žemas’, vokiečių Hohn ‘pajuoka’, latvių kauns ‘gėda’. Vadinasi, šiuo atveju Kaunas kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžio kaunas ar kaunus ‘žemas’. Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg. Simnas (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio), Stabingis (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio stabis ‘akmuo’), Kirsna (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio kirsnan ‘juodas’), Palanga, Kretinga (su kuršiškomis priesagomis -ang-, -ing-) ir kt.

Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apie Palemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus Kūno vardo: esą šis atsikėlęs prie Nevėžio (?) žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu. Istorikas Teodoras Narbutas XIX a. yra užrašęs (ar sukūręs?) legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu Kauno senamiesčiu; Kaunį savo globėju laikę sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką: augalų ūglių, šaknų, porą avinų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kauno ekonomika.

Kaunui tenka 14 proc. visos Lietuvos ekonominės veiklos, sukuriama 11 proc. BVP. Yra Kauno laisvoji ekonominė zona, mokslo technologijų parkas „Technopolis“, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, KTU regioninis mokslo parkas. Daugiau nei 1000 apdirbimo pramonės įmonių.

Susisiekimas

Tarptautinis Kauno oro uostas
Kauno geležinkelio tunelis. Vakarinis portalas
Rail Baltica trasa
Naujoji autobusų stotis
Solaris troleibusas Kaune
Miesto autobusas Solaris Urbino 12 CNG
M. K. Čiurlionio tiltas per Nemuną
Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną
Kleboniškio tiltas

Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Seniausias, veikiantis nuo viduramžių – vandens transportas Nemunu.

Mieste veikia seniausia Lietuvoje keleivių tarpmiestinė/priemiestinė autobusų stotis, 2 keleivių upių uostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniai oro uostai, 2 funikulieriai – abu paskelbti technikos paminklais. Vienas didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų autobusais – UAB Kautra veža keleivius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais.

XIX a. antroje pusėje pro Kauną nutiestas geležinkelis.

Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. 2008 m. Kauno Nemuno prieplauka buvo rekonstruota.[1] Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis – apie 900 kilometrų. Miestiečiai 60 % kelionių atlieka visuomeniniu transportu, 23 % – lengvaisiais automobiliais, 17 % – pėsčiomis arba biotransportu.[2]

Oro uostai

Kaune gerai išvystytas oro transportas. Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. 1988 m. Kauno oro uostas buvo perkeltas iš Aleksoto į Karmėlavą. Per jį pervežama apie du trečdaliai krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, jis stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse. 2010 m. gegužės mėn. Tarptautiniame Kauno oro uoste 40-ąją bazę ir pirmąją Centrinėje/Rytų Europoje atidarė didžiausia Europoje Airijos žemų kaštų aviakompanija „Ryanair“.

Nuo 1915 m. Kaune veikia ir seniausias Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, šiuo metu daugiausiai naudojamas sportinės ir turizmo aviacijos.

Geležinkeliai

Kaunas – stambus geležinkelio mazgas. 1861 m. įrengta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis atšaka į Karaliaučių su visa geležinkelio infrastruktūra. Geležinkelio tiesimo metu, Kaune pastatyta keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis. Šalia Kauno geležinkelio stoties 1862 m. paleistas eismas vieninteliu veikiančiu Baltijos valstybėse geležinkelio tuneliu ir geležinkelio tiltu per Nemuną.

Nuo 1975 m. geležinkeliu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas kursuoja elektriniai keleiviniai traukiniai. Pagrindinė Kauno geležinkelio krovinių rūšiavimo ir skirstymo stotis veikia Palemono geležinkelio stotyje. Šiuo metu tiesiama Europinio standarto geležinkelio Rail Baltica atkarpa nuo Varšuvos iki Kauno turėtų būti baigta iki 2013 m. gruodžio mėn.[3]

Keliai

Dėl patogios geografinės padėties, Kaunas yra sujungtas automobilių keliais su kitais svarbiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių centrais. Pirmieji keliai, jungiantys Kauną su Vilniumi, Ryga ir Varšuva atsirado viduramžiais. 1836 m. buvo baigtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno ruožas, pirmasis Lietuvoje turintis grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą. 1939 m. baigtas pirmasis Lietuvoje asfaltuotas Žemaičių plentas, sujungęs Kauną su Klaipėda.[4]

Šiuo metu per Kauną eina Europos greitkelis:

Kauną su Vilniumi ir Klaipėda jungia:

Iš Kauno išeinantys kiti Lietuvos valstybinės reikšmės keliai:

Viešasis transportas

Pirmoji Kaune viešojo transporto priemonė – arklių tramvajus, vadintas konke, veikė nuo 1892 m. iki 1929 m., kai buvo pakeistas miesto autobusais. Laikotarpiu nuo 1915 m. iki 1935 m. viešojo transporto paslaugas teikė ir Kauno siaurukas – civilinės paskirties siaurasis geležinkelis.[5] 1965 m. gruodžio 31 d. Kaune pradėjo kursuoti troleibusai.

Šiuo metu Kaune veikia keturios viešojo transporto rūšys: autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi ir taksi. Kaune eksploatuojama 154 troleibusai ir 267 autobusai, yra 14 troleibusų ir 43 autobusų maršrutai, jungiančių įvairius miesto rajonus ir jo artimuosius priemiesčius. Bendras maršrutų ilgis – 1854 km. Per metus pervežama apie 80 mln. keleivių. Per metus autobusai ir troleibusai mieste nuvažiuoja 21 mln. km. Mieste taip pat veikia 7 maršrutinių taksi linijos.

Kauno viešajame transporte nuo 2007 m. įdiegtas elektroninio bilieto projektas. Autobusuose ir troleibusuose buvo įrengti borto kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, komposteriai, informacinės švieslentės, trumpojo ryšio modemai.[6] Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno viešajame transporte nebegalioja terminuotieji mėnesiniai popieriniai bilietai, vietoj jų funkcionuoja elektroniniai aktyvuojamieji (3d., 7d,. 30d., 92d. ar 365d.) ir terminuotieji mėnesiniai (galioja nuo kalendorinio mėnesio pirmos iki paskutinės dienos).[7]

Tiltai

Vilijampolės tiltas

Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune 2007 m. pabaigoje buvo 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.[8]

Pastaraisiais metais Kaune rekonstruoti keli tiltai, įrengti nauji transporto mazgai. 2008 m. birželio 3 d. atidarytas automobilių eismui skirtas tiltas sujungęs A. Mickevičiaus gatvę ir Nemuno salą. 2008 m. atidaryta estakada virš geležinkelio, sujungusi Čiurlionio tiltą su Europos prospektu, užbaigtas Marvelės transporto mazgas, sujungęs Lampėdžių tiltą su Marvelės gatve, įrengtas Vytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio mazgas.

Vytauto Didžiojo tiltas rekonstruotas 2005 m., Petro Vileišio tiltas 2008 m., Jiesios tiltas 2011 m., o Panemunės tiltas – 2015 m. Miesto bendrajame plane ateityje numatyta pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., Kėdainių tiltą per Nemuną, jungiantį Kėdainių ir Brastos gatves Vilijampolėje su senąja Marvelės gatve Marvelėje. Šis tiltas sudarytų galimybę, aplenkiant miesto centrą, pasiekti Marvelės rajoną ir Via Baltica magistralę.[9], taip pat pastatyti naują pėsčiųjų tiltą iš Aleksoto į Nemuno salą.[10]

Gyventojai

Paminklas Danieliui Dolskiui
Kauno miestui skirta moneta, 1999 m.

Kauno mieste gyvena 10,6 % visų Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 93 % miesto gyventojų yra lietuviai, 4 % – rusai, kitų tautybių – 3 %. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyvenančios tautinės mažumos (žmonių skaičius): rusai (16 622), ukrainiečiai (1906), lenkai (1600), baltarusai (1142), žydai (427), vokiečiai (378), čigonai (364), latviai – (211), totoriai (200), armėnai (141), kitų tautybių (534).

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų. Pagal etninių gyventojų skaičių šis miestas didžiausias iš visų Baltijos šalyse esančių miestų. 1896 m. lietuviai Kaune sudarė tik 6 % gyventojų.[11] 2001 m. 76,7 proc. gyventojų buvo katalikai, 2,5 proc. stačiatikiai, 0,7 proc. sentikiai, 0,3 proc. evangelikai liuteronai, 0,1 proc. evangelikai reformatai.

Demografinė raida tarp 1721 m. ir 2018 m.
1721 m. 1811 m. 1823 m. 1857 m. 1863 m.[12] 1893 m.[13] 1897 m.sur. 1914 m. 1923 m.sur.
1 600 2 500 5 500 22 000 23 937 61 500 70 920 97 410 92 446
1931 m. 1939 m. 1945 m. 1959 m.sur. 1966 m.[14] 1970 m.sur. 1978 m.[15] 1979 m.sur. 1985 m.[16]
100 000 155 460 80 000 216 850 275 000 305 600 364 600 370 000 405 000
1989 m.sur. 1995 m.[17] 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2006 m.
419 745 416 605 408 706 402 061 395 555 390 623 385 620 378 650 360 637
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
358 111 355 586 352 279 348 624 315 993 310 773 306 888 304 012 301 357
2016 m.[18] 2017 m. 2018 m. - - - - - -
297 846 307 129 312 120 - - - - - -


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 315 993 žmonės:[19]

2001 m. gyveno 378 943 žmonės:[20]

1923 m. gyveno 92 446 žmonės:[21]

1897 m. gyveno 70 920 žmonės:[22]

Seniūnijos

Seniūnija Gyventojai, 2011 m. sur.
Aleksoto seniūnija 21.178
Centro seniūnija 14.723
Dainavos seniūnija 58.818
Eigulių seniūnija 43.109
Gričiupio seniūnija 26.735
Panemunės seniūnija 14.941
Petrašiūnų seniūnija 14.382
Šančių seniūnija 21.097
Šilainių seniūnija 50.598
Vilijampolės seniūnija 26.411
Žaliakalnio seniūnija 24.001

Žymūs žmonės

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Iš Kauno kilę žymūs žmonės.

Kaune įvairiu laikotarpiu gyveno daug žymių asmenybių: Lietuvos prezidentai – Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos valstybas vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, istorinės asmenybės – Steponas Darius – lakūnas, Atlanto nugalėtojas, sporto populiarintojas, Silvestras Žukauskas, generolas, pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas, Maironis – kunigas ir rašytojas, poetai ir rašytojai – Vincas Mykolaitis Putinas, Balys Sruoga, Kazys Binkis, Salomėja Neris, Donatas Banionis – aktorius, Arkadijus Buchovas – žurnalistas, redaktorius, satyrikas, poetas, rašytojas, Stanislovas Moravskis – memuaristas, gydytojas, keliautojas, etnografas ir teisininkas, Antanas Baranauskas – Žemaičių vyskupas, poetas, rašytojas, Vilhelmas Čepinskis – smuikininkas, Edvardas Gudavičius – istorikas, Jurgis Mačiūnas – menininkas, Abraomas Mapu – žydų kilmės rašytojas, Adomas Mickevičius – poetas, Ričardas Mikutavičius – kunigas, poetas, Hermanas Minkovskis – fizikas, Albertas Vijūkas-Kojelavičius – istorikas, Arvydas Sabonis – krepšininkas, Liudvikas Zamenhofas – oftalmologas, orientalistas, esperanto kalbos išradėjas, Vladislovas Starevičius – lėlinės animacijos pradininkas, Mariana Veriovkina – paskutiniojo Kauno gubernatoriaus sesuo ir dailininkė, ir kiti įžymūs žmonės.

Kaune taip pat lankėsi daug pasaulinio garso įžymybių: grafas Aleksėjus Tolstojus – pramintas „raudonojuoju grafu“, rašytojas, Markas Šagalas – dailininkas, Vera Karali – dalyvavusi Grigorijaus Rasputino nužudyme, garsi rusų balerina, Sergėjaus Diagiliavo „Rusų sezono“ trupės narė, choreografė, nebylaus kino aktorė susijusi su imperatoriška Romanovų šeima. Kaune ji atliko savo pasirodymus bei mokė šokti vietinius. Andrejus Belas – (tik. var. Andrejus Bugajevas) – žymiausias rusų simbolizmo poetas, rašytojas, kritikas ir kiti.

Mokslas ir švietimas

Pagrindinis straipsnis – Švietimas Kaune.
Lietuvos energetikos institutas
Kauno meno mokykla
LSMU biblioteka

Kaunas – vienas svarbiausių mokslo ir švietimo centrų Lietuvoje. Pirmoji mokykla Kaune jau veikė 1473 m. prie tuo metu parapijinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.[23] 1649 m. Kaune, šalia Rotušės keturklasę mokyklą įkūrė Jėzuitų ordinas. Ji 1702 m. tapo pirmąja kolegija Kaune. 1844 m. į Kauną buvo perkelta Kražių gimnazija ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija.[24] 1860 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji mergaičių gimnazija.[25] 1864 m. atidaryta Kauno kunigų seminarija.

Kokybiškai naujas švietimo raidos Kaune etapas susidarė atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1920 m. sausio 27 d. Aukštųjų kursų draugija atidarė Aukštuosius kursus, parengusius dirvą universiteto sukūrimui. 1922 m. vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, iškilmingai atidaryta pirmoji Kaune aukštojo mokslo įstaiga – Lietuvos universitetas. Tarpukario metais Kaune buvo įkurta ir daugiau aukštųjų, taip pat vidurinių bei specializuotų mokyklų.

Šiuo metu septyniuose universitetuose ir akademijose, keturiuose kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, teisininkai, vadybininkai, inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, žemės ūkio, sporto ir kitų sričių specialistai. Miesto visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką daro aktyvios studentų organizacijos – akademinės korporacijos – Neo-Lithuania, KTU korporacija „Plienas“[26], LSMU korporacijos „Fraternitas Lituanica“[27] ir ateitininkų korporacija „Gaja“, skautai akademikai.[28]

Kolegijose ir universitetuose veikia studentų atstovybės, atstovaujančios studijuojančių interesus šalyje ir užsienyje. Jos teikia pasiūlymus organizuojant studijas, keičiant stipendijų nuostatas, sprendžiant finansinio rėmimo bei buities klausimus, puoselėja sportą ir kultūrą.

Kaune veikia daug savarankiškų – Lietuvos energetikos institutas, Architektūros ir statybos institutas, Lietuvos tekstilės institutas, Transporto ir kelių tyrimo institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ir į miesto universitetų struktūras integruotų (Maisto institutas) mokslinių tyrimų įstaigų.

Kauno mieste išplėtotas vidurinio ir pradinio išsilavinimo švietimo ir ugdymo įstaigų tinklas:

  • Juozo Gruodžio konservatorija
  • 19 gimnazijų
  • 17 vidurinių mokyklų
  • 2 jaunimo mokyklos
  • 13 pagrindinių mokyklų
  • 7 progimnazijos
  • 9 pradinės mokyklos
  • 4 mokyklos-darželiai

Sveikatos apsauga

LSMU klinikos

Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas. 2004 m. mieste veikė 11 ligoninių, tarp jų – seniausia veikianti Lietuvoje – Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, (bendras ligoninių lovų skaičius siekė 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – stambiausia universitetinė medicinos ir farmacijos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Nuo 1952 m. veikia Kauno respublikinė klinikinė ligoninė.

LSMU ligoninės Kauno klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

Architektūra

Viršuje: Kauno pilis
Viduryje kairėje: Perkūno namas, dešinėje: Kauno rotušė
Trečiojoje eilėje: Kauno marios
Apačioje kairėje: Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, dešinėje: Kauno soboras.
Kauno rotušė
Kauno šv. Kalėdų eglutė iš 32000 plastikinių butelių
Kauno valstybinis muzikinis teatras

Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt.

Kauno naujamiestyje tarpukario metais buvo pastatyti Lietuvos banko rūmai, Karininkų ramovė, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Kauno centrinis paštas, Vyriausiojo tribunolo rūmai, Kauno gaisrinė, Žemės ūkio rūmai, Kauno sporto halė, įstaigų, komercinių bankų, muziejų, aukštųjų mokyklų pastatai. Tarpukario modernizmo architektūra įvertinta Europos paveldo ženklu.

XXI a. sporto kompleksas Kauno miesto Nemuno saloje iškilo Žalgirio Arena.

Miesto erdvėse įrengtos J. Mačiūno, Nepriklausomybės, Rotušės, Sąjungos, Vienybės aikštės, Tibeto skveras.

Kultūra

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos (didžiausia – Kauno apskrities viešoji biblioteka), 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, vieninteliai Lietuvoje profesionalūs cirko – Baltijos cirkas ir džiazo – Kauno bigbendas kolektyvai. Svarbiausi valstybiniai teatrai Kaune – muzikinis teatras, dramos teatras ir lėlių teatras. Mieste taip pat kuria moderniojo šokio teatras „Aura“, Kauno pantomimos teatras, Mažasis teatras, Kamerinis teatras. Nuo 1969 m. koncertuoja Kauno valstybinis choras, nuo 1974 m. Lyros choras, nuo 1981 m. Kauno styginių kvartetas, nuo 2005 m. – Kauno simfoninis orkestras. Nuo 2004 m. veikia Kauno įvairių tautų kultūrų centras.

Vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje [29]. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti Kauno kariljono muzikos garsų.

Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį AURA. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“[30], netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, tarptautinis dramos teatrų festivalis[31], šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“[32], tarptautinis sakralinės muzikos festivalis, Kauno kino festivalis, vykstantis istoriniame kino teatre „Romuva“, nuo 1997 m. vyksta Kauno bienalė.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis Kauno miesto dienos (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

Muziejai ir galerijos

Pirmasis Kauno miesto muziejus įkurtas 1897 m.[33], vienas paskutinių – 2014 m.[34] Šiuo metu Kaune veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių:

Taip pat veikia Lietuvos zoologijos ir Botanikos sodai.

Technikos paminklai

Saulės laikrodis ant KTU Informacinių technologijų plėtros instituto sienos

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – Žaliakalnio ir Aleksoto keltuvai. Pasikėlus ant Aleksoto kalno, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puikios Kauno panoramos. Kaune yra keturi saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VUKHF pastato, dar dveji – Kauno technologijos universiteto teritorijoje; vienas jų – didžiausias Lietuvoje, įrengtas ant Informacinių technologijų plėtros instituto sienos[36], antras, atidengtas 2009 m. birželio 25 d. Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje – žmogaus šešėlio Saulės laikrodis. Saulės laiką juo galima nustatyti atsistojus ant tam tikro mėnesio žymos nugara į Saulę ir tereikia stebėti kurioje akmeninės skalės vietoje krenta šešėlis.[37]

Kauno tvirtovė

Pagrindinis straipsnis – Kauno tvirtovė.
Kauno tvirtovės generalinis planas

XIX a. antroje pusėje Rusijos caro valdžia dėl strateginės reikšmės Kauną pavertė pirmos klasės tvirtove. Nuo 1882 m. aplink miestą buvo įrengti 9 fortai, 12 baterijų, nutiesti keliai, karinė geležinkelio linija, pastatyti kareivinių miesteliai, dirbtuvės, laboratorijos, sandėliai, slėptuvės. 1912 m. patvirtintas naujas detalus Kauno tvirtovės išplėtimo planas, įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas, pradėtas statyti antrasis tvirtovės fortų žiedas.

Pirmojo pasaulinio karo metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai buvo nutraukti. 1915 m. rugpjūčio 18 d., po 11 dienų trukusių kautynių, Vokietijos kariuomenė užėmė Kauno tvirtovę. Po Pirmojo pasaulinio karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, kai kurie fortai buvo tušti, kituose buvo įrengti butai, dirbtuvės, karinis kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai buvo paversti koncentracijos stovyklomis.

Išlikę Kauno tvirtovės fortai:

nebaigti statyti fortai:

Religinės paskirties pastatai

Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia
Totorių mečetė
Karmelitų bažnyčia

Mieste išlikę daug įvairių religijų maldos namų ir šventyklų. Daugiausia Kaune – katalikų bažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklauso Kauno arkivyskupijai, 3 – Vilkaviškio (kairiajame Nemuno krante):

Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjų karmelitų, benediktinių, buvęs ir esamas bernardinų, jėzuitų, kamaldulių, pranciškonų konventualų bei marijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių :

Kaune iš viso yra 24 kapinės, aštuonios iš jų – neveikiančios. Pagrindinė gyventojų laidojimo vieta – Karmėlavos kapinės, nuo 2014 m. – naujosios Vainatrakio kapinės. Miestui nusipelnę žmonės laidojami Petrašiūnų ir Panemunės kapinėse, valstybės saugomu objektu paskelbtos ir Aukštųjų Šančių karių kapinės. Kauno Eigulių kapinėse yra Lietuvos cirko artistų panteonas. Mieste yra 5 senosios žydų kapinės (Aleksoto, Panemunės, Vilijampolės, Žaliakalnio).[38]

Paminklai

Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II
Amžinoji ugnis

Kaune yra daug paminklų ir skulptūrų, jų kompozicijų. Svarbiausios valstybės šventės vyksta Karo muziejaus sodelyje, kuriame įrengtas memorialas su Amžinąja ugnimi, skirtas pagerbti visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir ypač jai nusipelniusius asmenis. Dauguma tarpukario metais Kaune pastatytų paminklų, sovietinės okupacijos metais buvo nugriauti, atkūrus Lietuvos valstybingumą – atstatyti. Okupacijos metais Kaune pastatyti paminklai buvo demontuoti ir yra eksponuojami Grūto parke.

Sportas

Kaune įvairios sporto šakos aktyviai kultivuoti pradėtos dar tarpukario metais. 1921 m. Kauno savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklypą, kuriame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924–1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje.

Stadionas Europos lengvosios atletikos jaunimo iki 23 metų čempionato metu

1934 m. šalia stadiono pastatyti Kūno kultūros rūmai – dabartinė Lietuvos kūno kultūros akademija, kurioje kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos į olimpiadų programą.[39] 1939 m. mieste atidaryta pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje – Kauno sporto halė. 1990 m. rekonstruota Ledo arena. 2011 m. rugpjūtį Nemuno saloje baigta statyti naujoji Žalgirio arena, kurioje įvyko 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalinis etapas.

Populiariausia Kaune sporto šaka – krepšinis. Pirmosios krepšinio rungtynės Kaune įvyko 1922 m. Krepšinis ypač populiarus tapo Lietuvai laimėjus 1937 m. vykusį antrąjį Europos krepšinio čempionatą. Seniausias ir tituluočiausias Kauno vyrų krepšinio klubas – „Žalgiris“.

Tarpukario metais Lietuvoje pradėtas žaisti ir futbolas. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pirmąsias tarptautines varžybas žaidė 1923 m. Kaune. Lietuvos futbolo čempionais daug kartų tapo Kauno klubai. Daugkartinis Lietuvos čempionas – FBK Kaunas. Siekiant parengti aukšto sportinio meistriškumo futbolininkus, kurie ateityje galėtų prisijungti prie Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės, Kaune 2006 m. įkurta Nacionalinė futbolo akademija.[40] Jos auklėtiniai ir meistrai naudojasi moderniu futbolo maniežu.

Kaune gilias tradicijas turi ir rankinio sporto šaka. Kauno „Žalgirio“ moterų komanda yra 4 kartus laimėjusi SSRS rankinio čempionatą (1957, 1960, 1966 ir 1967 m.), vieną kartą SSRS taurę (1978 m.), du kartus laimėjo Europos taurę (1967 ir 1968 m.). 1963 m. SSRS čempionais tapo vyrų Kauno „Atleto“ komanda. Kauno „Granito“ vyrų rankinio komanda yra laimėjusi tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę 1987 m.

Kaune taip pat žaidžiamos komandinės sporto šakos: regbis (Regbio klubas Ąžuolas), beisbolas, ledo ritulys, tinklinis bei asmeninės sporto šakos: lengvoji atletika, badmintonas, boksas, tenisas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, automobilių sportas. Šalia Kauno, Kačerginėje 1964 m. įrengtas Nemuno žiedas – vienintelė Lietuvoje speciali automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasa. Kauno mariose vykdomos buriavimo varžybos. 2000 m. Lapėse atidarytas pirmasis Lietuvoje golfo aikštynas.[41] Mieste veikia 5 plaukimo baseinai, daug įvairių sporto šakų klubų ir mokyklų:[42]

Informavimo priemonės

Televizija

Mieste veikia kelios televizijos – „Cgates“ (anksčiau Mikrovisata), „Telia“(anksčiau Teo), „Pūkas“, „Init“ ir radijo stotys. Veikė kanalai Kaunas plius TV, AR televizija.

Radijas

Veikia radijo stotys Gaudeamus, Kauno fonas, Tau.

Spauda

Kaune leidžiami laikraščiai Kauno diena, Ūkininko patarėjas, XXI amžius, Laikinoji sostinė ir kt. Visą tarpukario laikotarpį buvo leidžiami Lietuvos žinios, Lietuvos aidas, Lietuvos ūkininkas, Diena. Taip pat buvo leidžiami žydų laikraščiai Arbeter Vort, Arbeter Lebn, Arbeter Zeitung, Apžvalga, Cu Hilf, Idiše štime, Folksblat, Di Cait, Der Funk, Der Emes, Jugnt Front, Das Vort bei laikraščiai lenkų kalba Goniec Kowieński, Dzień Kowieński ir Litwa. Baltarusių kalba leistas laikraštis Sialianskaja Dolia.

Savivaldybė

Pagrindinis straipsnis – Kauno miesto savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybė

Kauno miestas turi savivaldybės statusą Kauno apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Kauno savivaldybę sudaro 11 seniūnijų – smulkesnių savivaldos administracinių vienetų.

Literatūra

Šaltiniai

Napoleono kalnas
Ąžuolynas
  1. ↑ http://www.lrytas.lt/-12198217731218852291-kaunas-tikisi-privilioti-keliautojus-nemunu.htm Kaunas tikisi privilioti keliautojus Nemunu
  2. ↑ http://aplinka.kaunas.lt/files/d541175f4dcbe830ee7cc30afd2c4ae4.pdf
  3. ↑ http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/pradedami-rail-baltica-rangos-darbai.d?id=32086041 Pradedami Rail Baltica rangos darbai. 2010 m. gegužės 10 d.
  4. ↑ http://www.krk.lt/index.php?m=2 VĮ Kauno regiono keliai
  5. ↑ http://www.kvt.lt/Istorija_ Kauno viešasis transportas
  6. ↑ http://www.elektronika.lt/projects/theme/163/12203/ Kaune elektroninio bilieto diegimas sparčiai artėja prie pabaigos
  7. ↑ http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Nuo_rugpjucio_1_dienos_Kauno_miesto_vies/1385 Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto viešojo transporto sistemoje įvestos naujos e. bilietų rūšys.
  8. ↑ http://aplinka.kaunas.lt/files/d541175f4dcbe830ee7cc30afd2c4ae4.pdf Kauno miesto dviračių takų specialusis planas
  9. ↑ http://krd.am.lt/VI//files/0.585427001209025813.doc LR Aplinkos ministerijos išvada dėl Kėdainių tilto per Nemuną Kauno mieste statybos poveikio aplinkai vertinimo
  10. ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/nemuno-salai-trys-sukneles-253225 Nemuno salai – trys suknelės
  11. ↑ Первая Всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. Таблица XIII. Распределение населения по родному языку. Т.Т.1-50. С.-Петербург: 1903–1905
  12. ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 656 psl.
  13. ↑ Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu ESBE
  14. ↑ Kaunas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 83 psl.
  15. ↑ Kaunas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 386 psl.
  16. ↑ Zigmuntas Kiaupa, Algimantas Miškinis, Adolfas Tautavičius ir kt.. Kaunas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 243-249
  17. ↑ Statistikos departamento duomenys
  18. ↑ statistikos departamento duomenys
  19. ↑ 2011 m. surašymo duomenys
  20. ↑ 2001 m. surašymo duomenys
  21. ↑ 1923 m. surašymo duomenys
  22. ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  23. ↑ http://datos.kvb.lt/index.php?option=com_laikotarpiai&task=view&id=18&Itemid=64&extend=45#i45 Kaunas: datos ir faktai. Nuo ištakų iki LDK žlugimo
  24. ↑ http://datos.kvb.lt/index.php?option=com_laikotarpiai&task=view&id=19&Itemid=65 Kaunas: datos ir faktai. Rusijos carų valdžioje
  25. ↑ http://images.katalogas.lt/maleidykla/Lit_09-1-2/12-25.pdf Mastianica O. Mergaičių švietimas Rusijos valdžios tautinėje politikoje (XIX a. 4-7 dešimtmečiai
  26. ↑ http://www.plienas.ktu.lt/ KTU studentų korporacija „Plienas“
  27. ↑ http://www.kmusa.lt/index.php?Itemid=83&option=com_content KMU Studentų korporacija „Fraternitas Lituanica“
  28. ↑ http://www.kmusa.lt/index.php?Itemid=84&option=com_content Ateitininkų korporacija „Gaja“
  29. ↑ http://kaunasjazz.lt/
  30. ↑ http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(94) Kauną sudrebino „Dramblys“
  31. ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/250317/kaunas-sulauke-teatru-festivalio/rubrika:naujienos-laisvalaikis-teatras Kaunas sulaukė teatrų festivalio
  32. ↑ http://www.kaunasphoto.info/lt/pages/view/index/id/festivaliskaunasphoto Festivalis Kaunas Photo
  33. ↑ http://kaunomuziejus.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=46&cntnt01origid=61&cntnt01lang=lt_LT&cntnt01returnid=52 Kauno miesto muziejus
  34. ↑ Civilinės saugos muziejus „Atominis bunkeris“
  35. ↑ http://www.muziejai.lt/kaunas/paveikslu_galerija.htm Kauno paveikslų galerija
  36. ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/saules-laikrodis-laika-rodys-ir-nakti-41143 Kauno diena Saulės laikrodis laiką rodys ir naktį
  37. ↑ http://www.lrytas.lt/-12459444551244556968-kaune-pastatytas-did%C5%BEiausias-%C5%A1alyje-%C5%BEmogaus-%C5%A1e%C5%A1%C4%97lio-saul%C4%97s-laikrodis-video-nuotraukos.htm Kaune pastatytas didžiausias šalyje žmogaus šešėlio saulės laikrodis
  38. ↑ http://litvak-cemetery.info/index.php?option=com_fabrik&view=table&tableid=4&calculations=0&resetfilters=0&Itemid=4&lang=lt Žydų kapinės Kaune
  39. ↑ http://www.lkka.lt/index.php?cid=659 Lietuvos kūno kultūros akademija. Sportas
  40. ↑ http://www.condition.lt/lff/lt/nacionaline_futbolo_akademija Lietuvos futbolo federacija. Nacionalinė futbolo akademija
  41. ↑ http://www.elnias.lt/apie.htm Golfo klubas „Elnias“
  42. ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?1082893967 Kauno miesto savivaldybė. Sportas

Nuorodos

Portal
Vikisritis: Kaunas

Enciklopedijos

Vikižodynas
Vikižodynas

Nuorodos apie Kauną

Kaunas žemėlapiuose

Kultūra

Šablonas:Kauno apskritis

Ž • A • R
Lietuvos sostinės
Ž • A • R
Lietuvos miestai
Apskričių centraiLietuva
Savivaldybių centrai
Kiti miestai
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaunas&oldid=5379276"