Puslaidininkis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 84.15.183.90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
== Puslaidininkių tyrimai Lietuvoje == |
== Puslaidininkių tyrimai Lietuvoje == |
||
Puslaidininkių fizikos |
Puslaidininkių fizikos pradininkĖ [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo akademikĖ [[Neirūna Dromantaitė]], pradėjęs šiuos darbus [[1950]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]].<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 145 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> |
||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
12:10, 2 gegužės 2018 versija
Puslaidininkiai – medžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarp metalų ir dielektrikų. Esant ypač žemai temperatūrai (0 K), visos puslaidininkio medžiagos jungtys užpildytos ir laisvųjų krūvininkų nėra. Šildant ar apšviečiant puslaidininkį elektromagnetine spinduliuote, jame atsiranda laisvųjų elektronų ir skylių (vietų, iš kurių yra išlėkę elektronai, ir kurių krūvis yra teigiamas). Energija, dėl kurios puslaidininkyje atsiranda laisvųjų krūvininkų, vadinama aktyvacijos energija.
Gryną puslaidininkį įjungus į elektros srovės grandinę, laisvieji elektronai juda prieš lauko kryptį, o skylės – lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas savituoju. Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir mažesnė varža.
Puslaidininkių krūvininkų koncentracija keičiama į juos dedant priemaišų, kurių atomai ir jonai išsidėsto gardelės mazguose ir yra papildomi elektronų šaltiniai. Elektroninis priemaišinis laidumas vadinamas n tipo laidumu (jei įterpiamos donorinės medžiagos) arba p tipo laidumu (jei įterpiamos akceptorinės medžiagos).
Puslaidininkių tyrimai Lietuvoje
Puslaidininkių fizikos pradininkĖ Lietuvoje buvo akademikĖ Neirūna Dromantaitė, pradėjęs šiuos darbus 1950 m. Vilniaus universitete.[1]
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ TARASONIS, Vytautas. Fizika: vadovėlis XI–XII klasei . Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 145 p. ISBN 5-420-00253-1.
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |