Kompiuteris: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:11, 2 gegužės 2018 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.

Pagal galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami šias klases:

Kompas tai lauzo kruwa tarp lauzo as

Kompiuterio samprata

Kompiuteris kaip skaičiavimo priemonė (prietaisas)

Žodis kompiuteris (angl. computer) kilęs iš žodžio skaičiuoti. XVIII–XIX a. matematines lenteles (logaritmų ir trigonometrinių funkcijų) sudarinėjo ištisos matematikų komandos naudodamos primityvias priemones. Kadangi tie žmonės atlikdavo skaičiavimus, juos vadino kompiuteriais. Šiuo terminu įvardijama pareigybė vis dar egzistavo ir XX a. penktajame dešimtmetyje.

Šiuolaikiniai kompiuteriai naudojami ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimo pagrindas – matematiniai skaičiavimai, kurie atliekami ir žiūrint filmą ar klausant muzikos.

Kompiuteris kaip programuojamas prietaisas

Šiais laikais kompiuteris dažniausiai suprantamas kaip programuojamas prietaisas. Pirmasis mechaninis programuojamas prietaisas pasirodė dar 1801 m.. Tai buvo Džozefo-Mari Žakardas (Joseph-Marie Jacquard) sukurtos audimo staklės, kurios buvo valdomos perfokortomis. 1834 m. Č. Babidžas aprašė analitinę mašiną. Joje programų ir duomenų įvedimui taip pat turėjo būti naudojamos perfokortos. O Babidžo suprojektuota Skirtumų skaičiavimo mašina įrodo, jog jau tuo metu buvo reali galimybė sukurti pirmąjį įtaisą, tenkinantį reikalavimus Tiuringo mašinai.

Kompiuteris kaip programuojamas elektroninis prietaisas

Kompiuteris paprastai įsivaizduojamas kaip programuojamas elektroninis prietaisas. Tokie kompiuteriai buvo pradėti projektuoti XX amžiaus pirmoje pusėje. Pirmieji elektriniai kompiuteriai buvo analoginiai (ne skaitmeniniai) kompiuteriai. Vienas iš pavyzdžių yra vandens integratorius (pagamintas 1936 m.). 1938 m. Konradas Cūzė sukonstravo savo pirmuosius Z serijos kalkuliatorius, kurie turėjo atmintį ir riboto programavimo galimybę.

Kompiuteris kaip prietaisas atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą

A. Turingo darbai turėjo didelę įtaką kompiuterių vystymuisi. 1936 m. jo paskelbtame straipsnyje aprašoma tai kas dabar vadinama Tiuringo mašina – grynai teorinis prietaisas išrastas formalizuojant algoritmo vykdymo terminą.

Šiuolaikiniai kompiuteriai yra atitinkantys Tiuringo mašiną (Turing – complete). Iš esmės tas atitikimas yra riba, skirianti bendrosios – paskirties kompiuterius nuo specialiosios – paskirties (skirtų spręsti tik specifinius uždavinius, kokie buvo ankstesni prietaisai) mašinų. Būtent dėl šios priežasties daug kas atitikimą Tiuringo mašinai laiko kriterijumi beieškant pirmojo arba seniausio kompiuterio. Ir pirmasis išskirtinesnis, atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą, yra 1945 m. Dž. Ekerto ir Dž. Moučlio sukurtas elektroninis kompiuteris ENIAC (Electronic Numerical Integrator and Computer). Kiek anksčiau 1944 m. JAV H. Aikeno pagaminta elektromechaninė skaičiavimo mašina 'Mark-1' neatitinka Tiuringo mašinos. Visgi, nepaisant to, kad ENIAC yra pirmasis kompiuteris, suprojektuotas ir naudotas kaip Tiuringo mašina, pirmojo kompiuterio klausimas pagal šį kriterijų išlieka diskutuotinas: Babidžo mechaninės analitinės mašinos projektas buvo pirmasis atitinkantis Tiuringo mašinos kriterijus, o Cūzės Z3 modelis buvo pirmasis veikiantis prietaisas, tenkinantis reikalavimus Tiuringo mašinai (tai įrodyta tik 1998 m., jau po Cūzės mirties).

Nuorodos

Vikiteka: Kompiuteris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

@@ Eilutė 21: / Eilutė 21: @@
 ** [[Planšetinis kompiuteris|planšetinis kompiuteris]]
+Kompas tai lauzo kruwa tarp lauzo as
-== Istorija ==
-Pirmieji skaičiavimo įrenginiai ([[Abakas|abakai]]) buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Yra žinoma, kad mechaninius įrenginius, skirtus navigaciniams skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai. Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo [[1502]] m. [[Vokietija|vokiečių]] laikrodininko Peterio Henleino sukurto [[laikrodis|laikrodžio]], veikusio kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo [[1617]] m. William’o Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė (primityvus analoginis kompiuteris).
-Skaitmeniniai (diskretiniai) skaičiavimo įrenginiai labiau tyrinėti pradedami nuo [[1623]] m. Wilhelmo Schickardo sukurto aritmetinio sumatoriaus. Tobulesnius sumatorius bandė sukurti daugelis renesanso mokslininkų, įskaitant [[Blezas Paskalis|B. Paskalį]] ir [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. Leibnicą]].
-Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų matematiko ir išradėjo [[Čarlzas Babidžas|Čarlzo Babidžo]] pasiūlymą ([[1822]] m.) sukurti [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų mašiną]]. Ji iš kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles. [[1834]]–[[1840]] m. Č. Babidžas sukuria ir universalią programuojamą [[Analitinė mašina|analitinę mašiną]], kuri liko neįgyvendinta. Su šia mašina siejama ir programavimo istorijos pradžia – lordo Byrono duktė, grafienė [[Ada Lovelace|Augusta Ada Lovelace]] paskelbia kelis veikalus apie šio kompiuterio programavimą.
-Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti [[Vokietija|Vokietijoje]] (1936–1941 m. [[Konradas Cūzė|Konrado Cūzės]] sukurti kompiuteriai Z1, Z2 ir [[Z3]]) bei JAV (1939–1941 m. Džono Atanasoff’o elektroniniai sumatoriai). Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo [[ENIAC]] ([[1946]] m., JAV)
 == Kompiuterio samprata ==