Klaipėda

Klaipėda
Klaipėda 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos miesto savivaldybė
Įkūrimo data	1252 m. rugpjūčio 1 d.
Meras	Vytautas Grubliauskas
Gyventojų (2018)	149 015
Plotas	98 km²
Tankumas (2018)	1 521 žm./km²
Altitudė	21 m
Pašto kodas	centrinis LT-91001
Tinklalapis	klaipeda.lt
Vikiteka	Klaipėda
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Klaĩpėda Kilmininkas: Klaĩpėdos Naudininkas: Klaĩpėdai Galininkas: Klaĩpėdą Įnagininkas: Klaĩpėda Vietininkas: Klaĩpėdoje
vok. Memel rus. Клайпеда ir rus. Мемель

Kitos reikšmės – Klaipėda (reikšmės).

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Pagrindiniai susisiekimo taškai yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas. Klaipėdoje yra 23 viešbučiai, 10 svečių namų, 6 katalikų bažnyčios, 3 stačiatikių cerkvės, 2 sentikių cerkvės, 1 sinagoga, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 5 muziejai, 4 teatrai ir 15 sporto centrų. Mieste veikia Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Dangė, Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.

Istorija

Viduramžiai

Senovinė Mėmelio pilies ir miesto graviūra

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Mėmelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda (vokiškas pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų.

Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų – Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir LDK (Klaipėda išliko vokiečių rankose), kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos. 1475 m. miestui suteikta Kulmo teisė. Iki XVI a. 2-osios pusės kariniais sumetimais Klaipėdoje nebuvo leidžiama mūrinė statyba.

Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.

Naujieji laikai

Prieškarinė miesto panorama

Lietuviškas vežimas prieškario Klaipėdos turguje

Danės krantinė 1993 m.

Viešbutis „Senasis malūnas“ 2013 metais

Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. beveik visas miestas sudegė, po gaisro susiformavo stačiakampis senamiesčio gatvių tinklas. 1595 m. prijungtas Krūmamiestis. Iki 1620 m. mieste veikė lietuvių ir vokiečių evangelikų bažnyčios, kūrėsi anglai, olandai, škotai, danai, švedai. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. 1722 m. prijungtas Frydricho miestas (vok. Friedrichstadt, iki 1693 m. vad. Odų priemiestis). 1725 ir 1731 m. pastatytos pirmosios pramonės įmonės – odos dirbtuvės. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807–1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1856 m. prijungtas Vitės priemiestis. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

1900 m. prie Klaipėdos prijungta Smiltynė, 1918 m. – Smeltė ir Bomelsvitė. 1904 m. ėmė kursuoti elektrinis tramvajus. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1920 m. vasario 25 d. pradėta naudoti Klaipėdos krašto vėliava. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Tarpukariu didelę įtaką mieste turėjo Klaipėdos krašto tautos partija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

Sovietmetis

1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė sovietų kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombardavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos su itin išvystyta žvejybos pramone vaidmenį. Per jūrų uostą geležinkelio keltu Klaipėda–Mukranas buvo plukdomi sovietų strateginiai kroviniai į Rytų Vokietiją.

1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.

Dabartis

1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas, 1997 m. sukurta laisvoji ekonominė zona, atidengtas paminklas Martynui Mažvydui, 2003 m. oficialiai atidarytas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas.

Pavadinimo kilmė

Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų. Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).

Savivaldybė

Miestas turi savivaldybės statusą Klaipėdos apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Yra viena – Melnragės ir Girulių seniūnija.

Administracinis suskirstymas ir miesto objektai

Dangės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Dangės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.

2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą . Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:

Klaipėdos senamiestis

Alksnynė Bachmano dvaras Baltija Baltikalnė Bandužiai Birutė Bomelio Vitė Dangė Debrecenas Didžioji Vitė Dubysa Giruliai

Joniškė Jūrininkai Kalotė Kaunas Kretinga Labrenciškė Laistų sodyba Laukininkai Liepoja Lietuvninkai Lypkių sodyba Luizė

Mažasis Kaimelis Mažoji Vitė Medelynas Melnragė I Melnragė II Miškas Miško dvaras Naujamiestis Nemunas Neringa Pakrantės sodai Paupiai

Pempininkai Plytinė Poilsio mikrorajonas Pušynas Rimkai Rotušė Rumpiškė Senamiestis Sendvaris Smeltė Smiltynė Šarlotė

Šauliai Šilutė Švepelių sodyba Tauralaukis Universitetas Uostas Varpai Vėtrungė Vingio mikrorajonas Žardės piliakalnis Žardininkai Žvejybos uostas

Klaipėdos miesto teritorija sąlyginai vadinamos vietovės, neturinčios miesto gyvenamojo rajono statuso, tačiau susiformavusios istoriškai (buvę kaimai) arba įsivyravusios šnekamojoje kalboje.

Miesto dalys

Vokiška, sovietinė ir moderni lietuviška architektūra Klaipėdoje

Iš viršaus į apačią: Klaipėdos dramos teatras teatro aikštėje, Klaipėdos senamiesčio erdvės, paminklas „Arka“, kairioji Danės upės krantinė, fachverkinių pastatų ansamblis Klaipėdos senamiestyje.

Klaipėdos Senamiestis

Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos senamiesčių savo kompaktiškumu bei vokiškosios, skandinaviškosios architektūros gausa. Tarpukariu šis senamiestis buvo laikomas vienas gražesnių Šiaurės Europos regione. Tai bene europietiškiausias Lietuvos senamiestis, bet taip pat ir labiausiai suniokotas senamiestis šalyje. Jis smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Pokario metu buvo priimtas sprendimas sugriautų architektūros paminklų neatstatyti, nemažai dar išlikusių pastatų buvo nutarta nugriauti. Šiuo metu senamiestis ir toliau niokojamas ganėtinai sparčiai.

Teatro aikštė

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta, be kurios neįsivaizduojamos tokios šventės kaip Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai. Teatro aikštė tokį pavadinimą gavo dėl čia pastatyto klasicistinis Klaipėdos dramos teatro pastato. XX a. pradžioje buvo nutarta aikštės viduryje statyti Simono Dacho paminklą–fontaną, o jo viduryje pastatyta skulptūra vaizduojanti jaunutę basą mergaitę, Simono Dacho atminimui. Ši „Taravos Anikės” skulptūra ir šiandien yra lankomiausia Klaipėdos miesto skulptūra, kurios neaplenkia turistai.

Klaipėdos senamiesčio architektūra

Klaipėdos miesto senamiestis ryškiai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų tiek savo apstatymo struktūra, tiek vyraujančiu statinių architektūros stiliumi. Fachverko architektūros stiliaus populiarumą XIX a. taip pat patvirtina senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Čia tebestovi iki mūsų dienų išlikusios didelės fachverkinių statinių grupės, kiemai bei priemenės. Vienoje senamiesčio dalyje galima sutikti nemažai fachverkinės konstrukcijos pastatų. Tuo tarpu kitoje senamiesčio dalyje, tarp Turgaus ir Žvejų gatvių, kuri išdegė per 1854 metų gaisrą, fachverkas retenybė. Ši dalis po gaisro atsistatė jau mūrinė. Po gaisro atstatant miestą, fachverką imta riboti. Fachverko mieste sumažėjo, o visuomeniniai fachverkiniai pastatai tapo retenybe.

Danės upės krantinės

Kairiojoje Danės upės krantinės promendoje galima išvysti šešis paminklinius knechtus, kurie įprasmina ir pasauliui primena svarbius Lietuvos jūreivių žygdarbius. Simboliškai pagerbtos ir trys jachtos – „Lietuva“, „Dailė“ bei „Audra“, kurios Sąjūdžio metais, pasidabinusios trispalvėmės, perplaukusios Atlanto vandenyną. Šis žygis tapo laisvės simboliu. 1907–1945 m. stovėjo pergalės prieš Napoleoną 100-o metų sukakties proga pastatytas Paminklas Borusija.

1989 m. greičiausios lietuvių jachtos „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“ su trispalvėmis 1989 m. perplaukė Atlanto vandenyną. Žygis, pavadintas „Lietuvos garbei ir vienybei“ tęsėsi iš Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. Anot buvusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, 1989-ųjų žygio reikšmė ne menkesnė nei Baltijos kelias. Tie patys jūreiviai 1992–1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje su jachta „Lietuva“ apiplaukė pasaulį.

Dar vienas bronzine įmontuota plokštele dekoruotas knechtas yra skirtas Gintarui Paulioniui, 1994-aisiais irkline valtimi pavadinta „Alfredas Jansenas“ perplaukusiam Baltijos jūra. Pats naujausias knechtas įrengtas 2009 metais, primena apie tūkstantmečio kelionę aplink pasaulį jachta „Ambersail“. Vienas vardas – Lietuva. Su šiuo šūkiu 2008 metų spalio 5 dieną startavo „Tūkstantmečio odisėja“.

Vaizdas:Klaipėdos undinėlė.jpg

Klaipėdos undinėlė prie Danės

2015 m. sausio mėn. dešiniajame krante netoli Biržos tilto atidengta undinėlės skulptūra (autorius – skulpt. Klaudijus Pūdymas).

Paminklas vieningai Lietuvai „Arka“

„Arkos“ paminklas pastatytas Klaipėdoje 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines. Paminklas sveria 150 tonų ir yra 8,5 metro aukščio. Mažoji kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė tartum nuskelta paminklo dalis vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), dabar priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“. Skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Skulptūrų parkas

Įkurtas 1977 m. Skulptūrų parke yra įkurdinta moderniosios lietuvių skulptūros (1977–1991 m.) galeriją po atviru dangumi su 116 skulptūrinių kompozicijų. Daugiau kaip dešimtmetį skulptūros buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių pleneruose.

Burlaivis „Meridianas“

Miesto simbolis – burlaivis „Meridianas“ Mokomasis burlaivis „Meridianas“ buvo pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje. „Meridianas“ kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais, vėliau stovėjo Danės upes krantinėje netoli Biržos tilto ir burlaivyje veikė baras-restoranas. 2013 burlaivis pilnai rekonstruotas ir šalia jo esančioje krantinėje įkurtas mažas muziejus po atviru dangumi.

Parkai ir miškai

Fontanai dangės skvere

Parkai:

Skulptūrų parkas Trinyčių parkas Klaipėdos miesto parkas Sąjūdžio parkas Botanikos sodas

Treko parkas Parkas prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvių Draugystės parkas Ąžuolų giraitės parkas Debreceno gatvės skveras

Storosios liepos skveras Priestotės gatvės skveras Žvejo skulptūros skveras Dangės skveras

Gamta ir geografija

Miesto plotas yra 98 km² – 38 % naudojama pastatams, 1,4 % keliams, 8,45 % ūkininkavimui, 14,08 % vandens, ir 38 % kt.

Miškai:

• Klaipėdos miškas
• Girulių miškas
• Smiltynės miškas

Klimatas

Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros dažniausiai šiltos, bet atskirais metais gali pasitaikyti vėsios arba karštos. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5 °C, dienos 0 °C. Vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra aukščiausia Lietuvoje ir siekia -1,4 °C . Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20 °C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių – apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33 °C, aukščiausia +34 °C.

Rūkas Klaipėdoje

Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas – pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą mieste dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo visiškai paralyžiuotas visai dienai. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos Klaipėdoje būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Šios perkūnijos ypač būdingos tada, kai po karščių rugpjūčio mėnesį virš jūros apsistoja šalta orų masė. Slenkant atmosferos frontams, perkūnija Klaipėdoje pasitaiko ir žiemą.

Tornadai Klaipėdoje reti ir buvo pastebėti tik miesto apylinkėse, dažniausiai virš Baltijos jūros. Jie buvo silpni bei krantą pasiekę sunykdavo. Tiesiogiai tornadas nėra Klaipėdos kliudęs. Tačiau škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Vasarą Klaipėdoje galima kruša, kuri pasitaiko kas keletą metų.

Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Klaipėdoje jie kartais būna itin grėsmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Paskutinį kartą tokie sibirietiški speigai buvo 2006 metų sausio mėnesį.

Klaipėda – vėjuotas miestas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 15-28, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai Klaipėdoje siekė 40 m/s uragano Anatolijaus metu bei per uraganą 1967 m. spalio mėnesį.

Klaipėda pasižymi orų nepastovumu. 2002 ir 2006 m. vasaromis vyravo Kalifornijos pakrantei būdingi sausi orai su šiauriniais brizais. 2007 m. sausis buvo artimas airiškajam (vėjuotas, lietingas ir švelnus), o 2006 metų sausis buvo speiguotas, artimas Maskvos sausiui. Net balandis vienais metais gali būti šiltas ir sausas, o kitais – sniegingas ir žiemiškas.

Ekonomika

Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminale

Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras. Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Čia taip pat 2001 m. pastatyta pirmoji Pabaltijyje geoterminė jėgainė, tiekianti žemės gelmių šilumą Klaipėdai. 2014 m. baigiamas įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis – Suskystintų gamtinių dujų terminalas su SGD laivu–saugykla „Independence“.

Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje. Mieste įsikūrusios tokios įmonės kaip DFDS Lisco, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Baltijos laivų statykla, Vakarų laivų gamykla, R. Jonaičio IĮ Argus, AB Klaipėdos kartonas, Balticum TV.

Darbo rinka

Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdoje yra vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai).

Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.

Susisiekimas

Iš Klaipėdos eina magistraliniai keliai  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda ,  A13  Klaipėda–Liepoja , kuriuo galima pasiekti Palangą ir Šventąją.  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  krašto keliu galima pasiekti Šilutę ir Panemunės miestus. Klaipėdoje yra stambus geležinkelių mazgas, aptarnaujantis uostą. Greitaisiais keleiviniais traukiniais iš Klaipėdos galima nuvykti į Kretingą, Plungę, Telšius, Šiaulius, Radviliškį, Kėdainius, Jonavą, Kaišiadoris, Vilnių. Veikia Klaipėdos aerouostas.

Viešasis transportas

Klaipėdos autobusų stotis

Klaipėdoje šiuo metu veikia 36 autobusų maršrutai, nors didžiausias autobuso maršruto numeris yra 26.

Klaipėdos viešojo transporto sistema yra itin logiška ir patogi keliaujantiems juo dėl miesto geografijos ypatumų, t. y. dėl to, kad miestas yra itin išplėstas iš šiaurės į pietus siaurame ruože (Klaipėdoje autobusų maršrutai driekiasi iki 25 km iš šiaurės į pietus ir vos 3 km iš rytų į vakarus).

Stambiausi viešojo transporto autobusų maršrutai Klaipėdoje:

• Nr. 8 – iš pietinių miesto mikrorajonų į geležinkelio stotį;
• Nr. 6 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Melnragę;
• Nr. 5 – iš pietinių miesto mikrorajonų į šiaurinius miesto rajonus;
• Nr. 3 – iš Žvejybos uosto mikrorajono (Klaipėdos pietvakariuose) į ligoninių kompleksą miesto šiaurėje.
• Klaipėdoje kursuoja autobusai specialiais maršrutais (1, 1A, 12, 19), gabenantys darbuotojus į stambias uosto įmones, dažniausiai šie maršrutai intensyviai veža darbo dienomis anksti iš ryto ir po darbo piko metu.

Taip pat veikia maršrutinių taksi sistema.

Geležinkeliai

Traukinys Klaipėdos geležinkelio stotyje

Klaipėda visada buvo svarbus logistikos centras, 1875 metais čia įrengus pirmąją geležinkelio stotį pradėti gabenti kroviniai ir keleiviai į kitus Lietuvos miestus ir į kitus kraštus. Klaipėdos geležinkelio stotis veikia priestočio gatvėje.

Geležinkelio ruožas

Klaipėda Giruliai Kretinga Plungė

Tiltai per Dangę

Pakeliamasis Biržos tiltas per Danę

Tiltai per Dangės upę (prieš srovę):

• Pilies tiltas
• Biržos tiltas
• Mokyklos gatvės tiltas
• Klaipėdos geležinkelio tiltas
• Liepų gatvės tiltas
• Tauralaukio tiltas
• Kaukėnų Miestelis

Vandens transportas

Senojoje ir Naujojoje perkėlose keliama į Smiltynę:

• Senoji perkėla: keliami tik pėstieji ir dviratininkai
• Naujoji perkėla: keliami pėstieji ir dviratininkai, transporto priemonės, įvairūs kroviniai

Iš Klaipėdos jūrų uosto keleivių terminalo plaukia keltai maršrutu Klaipėda–Kylis ir Klaipėda–Karlshamnas

Informavimo priemonės

Televizija

Balticum TV Logotipas

Nuo 1989 m. veikia Klaipėdos televizija, iš Klaipėdos transliuojamas regioninis TV kanalas Balticum TV ir kanalas Balticum Auksinis.

Radijas

1936–1944 m. veikė Klaipėdos radiofonas ir Klaipėdos radijo stotis. Nuo 1995 m. veikia radijo stotis Laluna. Nuo 2001 m. radijo stotis rusų kalba Raduga. Taip pat veikia stotys Vilties radijas, Radijogama ir Radijas 9.

Spauda

Vaizdas:Vakarų ekspresas logo.JPG

„Vakarų ekspreso" ženklas

Iki II pasaulinio karo buvo leidžiami šie spaudos leidiniai: Apžvalga, Arbeiter-Zeitung, Baltijos aidas, Baltika, Baltischer Beobachter, Bangelės, Bendras frontas, Bendras žygis, Birutė, Savaitraštis Darbininkų balsas, Darbininkų vienybė, Darbo balsas, Darželis, Der Arbeiter, Dienos lapas, Gelžkelietis, Jūra, Kaimo žodis, Kibirkštis, Klaipėdos garsas, Klaipėdos krašto amato laikraštis, Klaipėdos krašto laikraštis, Klaipėdos krašto valdžios žinios, Klaipėdos sargas, Klaipėdos žinios, Komersantas, Laukininkystės laiškas Nemuno šalies, Laukininkų patarėjas, Laukininkų prietelis, Lietuvininkų prietelis, Lietuviška ceitunga, Lietuvos keleivis, Lituania, Memeler Allgemeine Zeitung, Memeler Dampfboot, Memeler Volksstimme, Muzika, Mūsų jaunimas, Mūsų pajūris, Organas lietuviškos skyrimo draugystės, Pagonų paslas, Pajūrio sargas, Pajūris, Pakajaus paslas, Plekštė, Policijos žinių lapas, Prekyba, Prekyba ir pramonė, Prūsų lietuvių balsas, Santara, Sąjungų žinios, Teatras, Vaikų vakarai, Vakarai, Valstybinis valdininkas ir Ziono balsas.

Sovietmečiu pradėti leisti: Savaitraštis Baltija, Klaipėda, Lietuvos jūreivis, Lietuvos žvejys, Pajūrio buitininkas, Statybininko žodis, Vasara-Ruduo ir Žvejys.

Nepriklausomoje Lietuvoje pradėti leisti: Almanachas Baltija, Darbininkų balsas, Jūra, Jūra ir krantas, Keleivis, Klaipėdos keleivis, Klaipėdos universitetas, Klakeris, Kultūristas, Lietuvos darbininkas, Lietuvos evangelikų kelias, Mažoji Lietuva, Vakarai, Vakarė Klaipėda, Vakarų ekspresas ir Vėtrungė.

Gyventojai

Lietuvininkų aikštės skulptūra

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.

1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų sovietinių respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo iniciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:

• 1925 m. – 30,3 %
• 1959 m. – 55,2 %
• 1961 m. – 54,2 %
• 1970 m. – 60,9 %
• 1979 m. – 61,5 %
• 1989 m. – 63,0 %
• 2001 m. – 71,3 %
• 2011 m. – 73,9 %

Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2018 m.
1782 m.	1823 m.	1837 m.	1861 m.	1890 m.	1897 m.sur.	1905 m.	1912 m.
5 500	5 300	9 000	17 500	19 282	20 100	20 700	23 500
1925 m.	1931 m.	1938 m.	1945 m.	1950 m.	1959 m.sur.	1961 m.	1967 m.
35 845	37 142	47 189	3 600	48 500	89 500	106 243	131 600
1970 m.sur.	1978 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	1992 m.	1999 m.	2001 m.sur.
140 342	175 200	176 648	195 000	202 929	207 100	203 300	192 954
2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	2012 m.	2014 m.
187 316	185 936	184 657	183 433	182 752	162 360	160 361	157 305
2017 m.	2018 m.	-	-	-	-	-	-
162 835	164 310	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:

• 0–14 m. 14,0 %
• 15-59 67,1 %,
• 60+ 18,9 %.

2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 162 360 žmonės: Lietuviai – 73,85% (119 894); Rusai – 19,63% (31 872); Ukrainiečiai – 1,92% (3 120); Baltarusiai – 1,66% (2 698); Lenkai – 0,33% (540); Vokiečiai – 0,21% (337); Kiti – 2,4% (3899).

2001 m. gyveno 192 954 žmonės: Lietuviai – 71,3% (137 557); Rusai – 21,3% (41 110); Ukrainiečiai – 2,41% (4 652); Baltarusiai – 1,87% (3 606); Lenkai – 0,39% (743); Vokiečiai – 0,21% (399); Kiti – 2,53% (4887).

1925 m. gyveno 35 845 žmonės: Vokiečiai – 57,8% (20 716); Lietuviai – 30,3% (10 817); Kiti – 11,9% (4 283).

Pagal tikybą

• Romos katalikai – 57,9 %
• stačiatikiai – 16,4 %
• sentikiai – 1,4 %
• evangelikai liuteronai – 1,2 %
• evangelikai reformatai – 0,2 %
• musulmonai – 0,1 %
• kiti – 1,0 %
• netikintys/nenurodė – 21,7 %

Bažnyčios

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia seniausia iki šių dienų išlikusi Klaipėdos bažnyčia.

Dabar mieste yra 5 katalikų bažnyčios:

• Kristaus Karaliaus bažnyčia,
• Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
• Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia
• Šv. Kazimiero bažnyčia
• Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia

3 stačiatikių cerkvės:

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia

• Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė
• Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė
• Klaipėdos Šv. kankinių Veros, Nadeždos ir Liubovės bei jų motinos Sofijos šventykla

2 sentikių cerkvės:

• Klaipėdos Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė (pastatyta 1960 m.)
• Klaipėdos sentikių cerkvė

Kitos bažnyčios:

• Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia
• Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia
• Klaipėdos naujoji apaštalų bažnyčia

Veikia musulmonų sunitų, evangelikų reformatų (Klaipėdos evangelijos koplyčia), žydų judėjų ir kitos bendruomenės.

Žymūs žmonės

• Iš Klaipėdos kilę žymūs žmonės

Kultūra

Burlaivis „Sedov“ 2009 m. Jūros šventės metu

Klaipėda stipriai nukentėjo nuo didelio gaisro 1854 m. (jo metu sudegė 40 proc. visų pastatų) ir Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo sugriauti 60 proc. visų senųjų pastatų ir visos bažnyčios. Klaipėdą garsina varinių pučiamųjų ansamblis Klaipėdos brass kvintetas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Veikia Klaipėdos muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos kariljonas.

Miesto šventės ir renginiai

Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:

• Klaipėdos laivų paradas,
• Jūros šventė,
• Miesto gimtadienis - rugpjūčio 1 d.,
• Klaipėdos pilies džiazo festivalis,
• Klaipėdos muzikinis pavasaris,
• Parbėg laivelis.

Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.

Muziejai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdos senamiestyje

• Kalvystės muziejus
• Klaipėdos laikrodžių muziejus
• Klaipėdos pilies muziejus
• Lietuvos jūrų muziejus
• Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
• Rezistencijos ir tremties ekspozijia
• Viktoro Varno kelionių muziejus
• Gintaro muziejus „Amber Queen“

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Klaipėdos universitetas

• Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija
• Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija
• 7 gimnazijos
• 14 vidurinių mokyklų (iš jų 2 – suaugusiųjų)
• 2 specialiosios mokyklos
• 13 pagrindinių mokyklų
• Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė internatinė mokykla
• specialioji pagrindinė mokykla
• pradinė mokykla
• 11 mokyklų-darželių (iš jų 1 – specialioji)
• Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka (įkurta 1950 m.)
• Klaipėdos miesto biblioteka

Sportas

Mieste yra Klaipėdos centrinis stadionas, „Baltijos“ ir „Moksleivio“ stadionai. Stipriausia Klaipėdos vyrų futbolo komanda FK „Atlantas“ žaidžia šalies A lygos pirmenybėse. Kiti Klaipėdos miesto futbolo klubai, tokie kaip FK „Koralas“, „Sakuona“, žaidžia III lygoje.

Pajėgiausia Klaipėdos vyrų krepšinio komanda yra KK Klaipėdos „Neptūnas“, rungtyniaujanti LKL, VTB, Eurocup bei LKF lygose. Taip pat Klaipėdoje yra Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) klubas Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ ir moterų krepšinio klubas Klaipėdos „Fortūna“. Veikia Vlado Knašiaus krepšinio mokykla.

Veikia rankinio klubas Klaipėdos „Dragūnas“, ledo ritulio klubas „HC KLAIPĖDA“.

Klaipėdai lėkščiasvydžio varžybose atstovauja stipriausias Klaipėdos ultimeito klubas „Marių Meškos“.

Literatūra

• Klaipėdos istorija populiariai. – Klaipėda: Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, 2002. – ISBN 9986-848-22-9
• Vasilijus Safronovas. Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai. – Klaipėda, 2002. – ISBN 9986-31-063-6
• Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda. – Klaipėda, 1994.
• 99 Klaipėdos miesto istorijos (sud. Vygantas Vareikis). – Klaipėda: Druka, 2008. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-95-3
• Klaipėda. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 638 psl.

Nuorodos

Vikižodynas

Bendros nuorodos

• Oficiali miesto svetainė
• Klaipėdos turizmo ir kultūros ištekliai
• Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės

Klaipėda žemėlapiuose

• Klaipėdos atlasas per balticmaps.eu
• Klaipėdos atviras wiki žemėlapis per OpenStreetMap
• Klaipėdos žemėlapis per klaipedoszemelapis.lt
• Klaipėdos senamiesčio palydovinė nuotrauka per maps.lt
• Klaipėdos nuotraukos ir video per google.maps

Religija

• Klaipėdos sentikiai
• Reformatų parapija
• Evangelikų liuteronų bažnyčia
• From the Bordertown Out Into the World. Jews in Memel/Klaipėda.