Pabradė

Pabradė
Pabradė 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2018)	5 459
Altitudė	124 m
Pašto kodas	LT-18017
Vikiteka	Pabradė
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Pa­bra­dė̃ Kilmininkas: Pa­bra­dė̃s Naudininkas: Pãbradei Galininkas: Pãbradę Įnagininkas: Pãbrade Vietininkas: Pa­bra­dėjè
lenk. Podbrodzie, rus. Подбродзе, Подбржезъ

Pabradė – miestas Švenčionių rajone, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras.

Yra Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), Meno mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras. Pro miestą teka Žeimena.

Miestas yra judrioje vietoje: prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio. Per miestą eina krašto keliai  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai  ir  173  Molėtai–Pabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos.

Akmuo su Pabradės herbu ir datomis

Pabradės reginys

Istorija

Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 metų.

Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie Vilniaus–Daugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai. Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.

1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žudynės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	?	Vilniaus apskritis (Žeimenos dešinysis krantas) Švenčionių apskritis (Žeimenos kairysis krantas)
1915–1918 m.	?	Pabradės apskrities centras
1929–1939 m.	Pabradės valsčiaus centras	Švenčionių apskritis
1939–1941 m.		Švenčionėlių apskritis
1941–1946 m.		Švenčionių apskritis
1946–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Pabradės valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Pabradės rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Pabradės apylinkės centras	Švenčionių rajonas
nuo 1995 m.	Pabradės seniūnijos centras	Švenčionių rajono savivaldybė	Vilniaus apskritis

Pavadinimo kilmė

Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio „brada“ ar „palei bradą“ atsiradęs ir vietovės pavadinimas. Pro Pabradę ėjo keliai Vilnius–Švenčionys–Daugpilis ir Vilnius–Inturkė–Molėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta. Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.

Gyventojai

„Žeimenos“ gimnazija

Globos namai

Meno mokykla

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2017 m.
1868 m.*	1898 m.*	1967 m.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.
330	400	5 200	5 790	6 700	6 655	7 360	6 525	5 994
2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	-	-	-
5 936	5 827	5 723	5 654	5 562	5 528	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 994 žmonės: Lenkai – 44,73 % (2681); Lietuviai – 26,81 % (1607); Rusai – 18,45 % (1106); Baltarusiai – 5,27 % (316); Ukrainiečiai – 1,17 % (70); Kiti – 3,57 % (214).

2001 m. gyveno 6 525 žmonės: Lenkai – 46,5 % (3034); Lietuviai – 24,14 % (1575); Rusai – 16,98 % (1108); Baltarusiai – 4,81 % (314); Ukrainiečiai – 1,44 % (94); Kiti – 6,13 % (400).

Sportas

• FK Žeimena Pabradė (futbolas)
• Pabradės sportinio ėjimo klubas (sportinis ėjimas)

Transportas

Geležinkelio stotis

Geležinkelio ruožas

Pailgis Pabradė Pažeimenė

Literatūra

• Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2

Nuorodos

• Pabradė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 690 psl.
• Miesteliai.lt
• Pabradės miesto naujienų portalas
• Pabradės sentikiai
• „Švenčionių kraštas“ – Švenčionių rajono laikraštis