Leskyno dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 81: Eilutė 81:
*[[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]
*[[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]
*[[Semerenio dėsnis]]
*[[Semerenio dėsnis]]
*[[Hirto dėsnis]]
*[[Lietuvių kalbos kirčiavimas]]
*[[Lietuvių kalbos kirčiavimas]]
*[[Kirčiuotė]]
*[[Kirčiuotė]]

07:56, 24 balandžio 2018 versija

Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno (vok. A.Leskien) vardu.[1]

Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų priegaidė buvo akūtinė (tvirtapradė): *rankā́ns > rankàs, *rankā́ > rankà. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: *rañkā͂s > rañkos, kur o – ilgasis balsis, kilęs iš baltų prokalbės ilgojo balsio *ā.[1]

Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai būdvardžiai, mat priaugęs įvardis galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:[2]

Akūtiniai skiemenys Neakūtiniai skiemenys
Linksnis Įvardžiuotinė forma Neįvardžiuotinė forma Linksnis Įvardžiuotinė forma Neįvardžiuotinė forma
Vyr. g.
Vns. įnag. gerúoju gerù Vns. kilm. gẽrojo gẽro
Dgs. vard. gerji gerì Vns. gal. gẽrą gẽrą
Dgs. gal. gerúosius gerùs Dgs. kilm. gerų̃ gerų̃
Dvs. vard.gal. gerúoju gerù Dgs. įnag. gersiais gers
Mot. g.
Vns. vard. geróji gerà Vns. kilm. gerõsios gerõs
Vns. įnag. gerą́ gerà Vns. gal. gẽrą gẽrą
Dgs. gal. gerą́sias geràs Dgs. vard. gẽrosios gẽros
Dvs. vard.gal. gerji gerì Dgs. kilm. gerų̃ gerų̃

Akūtinė veiksmažodžių galūnė nesutrumpėjo, jeigu ją apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: sukù – sukúosi, sukì – sukíesi (tarm. suksiù > b. k. sùksiutarm. suksiúosi > b. k. sùksiuosi, tarm. suksì > b. k. sùksi – tarm. suksíesi > b. k. sùksiesi).

Taip pat skaitykite

Literatūra

  • Collinge N. E. The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115-116.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Collinge, N. E. (1985). The Laws of Indo-European. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. p. 115.
  2. Дыбо, В. А. (1981). Славянская акцентология. М.: Наука. p. 12.