Leskyno dėsnis

Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno (vok. A.Leskien) vardu.

Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų priegaidė buvo akūtinė (tvirtapradė): *rankā́ns > rankàs, *rankā́ > rankà. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: *rañkā͂s > rañkos, kur o – ilgasis balsis, kilęs iš baltų prokalbės ilgojo balsio *ā.

Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai būdvardžiai, mat priaugęs įvardis galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:

Akūtiniai skiemenys			Neakūtiniai skiemenys
Linksnis	Įvardžiuotinė forma	Neįvardžiuotinė forma	Linksnis	Įvardžiuotinė forma	Neįvardžiuotinė forma
Vyr. g.
Vns. įnag.	gerúoju	gerù	Vns. kilm.	gẽrojo	gẽro
Dgs. vard.	geriéji	gerì	Vns. gal.	gẽrąjį	gẽrą
Dgs. gal.	gerúosius	gerùs	Dgs. kilm.	gerų̃jų	gerų̃
Dvs. vard.–gal.	gerúoju	gerù	Dgs. įnag.	geraĩsiais	geraĩs
Mot. g.
Vns. vard.	geróji	gerà	Vns. kilm.	gerõsios	gerõs
Vns. įnag.	gerą́ją	gerà	Vns. gal.	gẽrąją	gẽrą
Dgs. gal.	gerą́sias	geràs	Dgs. vard.	gẽrosios	gẽros
Dvs. vard.–gal.	geriéji	gerì	Dgs. kilm.	gerų̃jų	gerų̃

Akūtinė veiksmažodžių galūnė nesutrumpėjo, jeigu ją apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: sukù – sukúosi, sukì – sukíesi (tarm. suksiù > b. k. sùksiu – tarm. suksiúosi > b. k. sùksiuosi, tarm. suksì > b. k. sùksi – tarm. suksíesi > b. k. sùksiesi).

Taip pat skaitykite

• Priegaidė
• Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
• Semerenio dėsnis
• Hirto dėsnis
• Lietuvių kalbos kirčiavimas
• Kirčiuotė
• Redukcija (kalbotyra)

Literatūra

• Collinge N. E. The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115-116.