Transilvanija

Istorinės Rumunijos regionai: Transilvania
Šalis	Rumunija
Vėliava
Tautos	Rumunai/vengrai
Valstybės	Transilvanija
Miestai	Klužas
Transilvanija siaurąja prasme

Transilvanija (rumun. Transilvania arba Ardeal, veng. Erdély, turk. Erdel, senojoje lietuviškoje istorinėje literatūroje kartais vadinama Septynpiliu) – tai istorinis regionas Rumunijos vakarinėje ir centrinėje dalyje.

Geografija

Transilvanija plačiąja prasme

Egzistuoja du Transilvanijos apibrėžimai. Transilvanija siaurąja prasme (arba Tikroji Transilvanija) užima dabartinę centrinės Rumunijos kalnuotąją dalį. Transilvanija plačiąja prasme taip pat apima Maramurešo (Maramureș), Banato ir Krišanos (Crișana) regionus ir sutampa su Transilvanijos kunigaikštystės teritorijomis. Transilvanija plačiąja prasme šiaurėje ribojasi su Ukraina, vakaruose su Vengrija, pietvakariuose su Serbija, pietuose su Valakija, rytuose su Moldova.

Regionas išsidėstęs plokščiakalnyje, supamame Karpatų (Carpați) kalnų, reljefas žemėja link Panonijos lygumos.

Iš Transilvanijos plokščiakalnio (300–500 m aukštis) išteka Murešo, Somešo, Krišo, Olto (Olt) upės ir kiti Dunojaus intakai. Transilvanijos sostinė – Klužas (Cluj-Napoca). Kiti svarbūs miestai – Timišoara (Timișoara), Brašovas (Brașov), Oradia (Oradea), Sibiu ir Tirgu Murešas (Târgu Mureș).

Gyventojai

Pagal 2002 m. gyventojų surašymą regione gyveno 7 221 733 gyventojų, daugiausia rumunų. Taip pat didelė vengrų mažuma (1 415 718 gyventojų). Be to, dar gyvena čigonai ir vokiečiai.

Etimologija

1075 m. sudarytas lotyniškas dokumentas šalį įvardina kaip „Ultra siluam“ („už miško“), vėliau šis pavadinimas pakito į „Transilvania“ (kas turi tą pačią prasmę). Vokiškai regionas vadinamas Siebenbürgen, t. y. „septynios pilys (miestai)“, pagal septynis saksų kolonistų įkurtus miestus regione.

Istorija

X–XII a. Transilvanija buvo Vengrijos karalystės dalis, valdoma vietinės kilmės vaivados.

• 
  Tradicinė įtvirtinta saksų bažnyčia
• 
  Tradicinis Transilvanijos miesto senamiestis (Sigišoara)