Alonso Sánchez Coello: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3970-taipogi-taip-pat-dalelytes).
Zumalabe (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Alonso-Sánchez-Coello.jpg|thumb|Alonso Sánchez Coello]]
[[Vaizdas:Posible autorretrato del pintor Alonso Sánchez Coello (Museo del Prado).jpg|thumb|Alonso Sánchez Coello]]
'''Alonsas Sančesas Koeljas''' ({{es|Alonso Sánchez Coello}}, apie [[1531]]-32 m. – 1588 m. rugpjūčio 8 d., [[Madridas]]) – XVI a. [[ispanai|ispanų]] [[renesansas|renesanso]] tapytojas-[[portretas|portretistas]].
'''Alonsas Sančesas Koeljas''' ({{es|Alonso Sánchez Coello}}, apie [[1531]]-32 m. – 1588 m. rugpjūčio 8 d., [[Madridas]]) – XVI a. [[ispanai|ispanų]] [[renesansas|renesanso]] tapytojas-[[portretas|portretistas]].



12:07, 12 balandžio 2018 versija

Alonso Sánchez Coello

Alonsas Sančesas Koeljas (isp. Alonso Sánchez Coello, apie 1531-32 m. – 1588 m. rugpjūčio 8 d., Madridas) – XVI a. ispanų renesanso tapytojas-portretistas.

Biografija

Alonsas Sančesas Koeljas gimė apie 1531-32 m. Benifairo de les Vals miestelyje netoli Valensijos. Jo tėvai persikėlė į Lisaboną ir Koeljas buvo apmokytas tapytojo amato Portugalijoje. Jo mokslus rėmė Portugalijos karalius Jonas III. Su karaliaus siuntimu Koeljas lankėsi Flandrijoje ir mokėsi pas Antonį Morą. 1550 m. jis grįžo į Portugaliją ir tapo karališkuoju tapytoju. 1555 m. jis persikėlė į Madridą, kur stojo tarnauti Ispanijos karaliui Pilypui II tikriausiai rekomenduotas Jono III sūnaus našlės, princesės Chuanos, kuri buvo Pilypo II sesuo. Koeljas daugiausiai tapė portretus, yra nutapęs religinių scenų. Taip pat jis kūrė poeziją (poema La Belgiada), parašė traktatus tapybos ir teisės klausimais. Alonsas Sančesas Koeljas mirė 1588 m. rugpjūčio 8 d. Madride. Jo duktė Izabelė Sančes tapo žinoma portretų tapytoja. Alonso Sančeso Koeljo portretams būdinga jo mokytojo Antonio Moro ir Ticiano portretūros įtaka, bet dailininkas išreiškė ir nuosavą stilių. Geriausiu jo portretu minimas infantos Izabelės Klaros Eugenijos portretas.

Darbų galerija

Šaltiniai