Komarnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, [[Komarno tvirtovė]]s statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams. |
Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, [[Komarno tvirtovė]]s statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams. |
||
==Sportas== |
|||
===Futbolas=== |
|||
== Miestai partneriai == |
== Miestai partneriai == |
17:28, 4 balandžio 2018 versija
Komarnas svk. Komárno | |
---|---|
Miesto centre | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Slovakija |
Kraštas | Nitros kraštas |
Įkūrimo data | 1075 |
Meras | Anton Marek |
Gyventojų | 34 561 |
Plotas | 102,807 km² |
Tankumas | 336 žm./km² |
Altitudė | 112 m |
Pašto kodas | 945 01 |
Tinklalapis | www.komarno.sk |
Vikiteka | Komarnas |
Kirčiavimas | Kòmarnas |
Komarnas (svk. Komárno, veng. Komárom) – Slovakijos miestas Nitros krašte prie Dunojaus. Kitame krante įsikūręs Vengrijos Komaromas. Subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai, po I Pasaulinio karo buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviem kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir Vaho santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.
Demografija
Mieste gyvena 34 561 gyventojas (2013 m. duomenys). Tai etninių vengrų Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60 % visų miesto gyventojų, slovakai – 34,7 %. Nemažą dalį sudaro ir serbų mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš Osmanų imperijos į Habsburgų monarchijos teritorijas.
Istorija
I a. šioje vietoje įsikūrė romėnų gyvenvietė Brigetio. IV a. juos išstūmė barbarai. Vėliau atsikraustė avarai ir slavai. VIII a. tampa Didžiosios Moravijos dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, X a. pastatoma tvirtovė. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas 1075 m. 1265 m. Bela IV suteikia miesto teises. XVI a. statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo XVIII a. tapo laisvu karališkuoju miestu. 1870 m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal Trianono sutartį (1920 m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai Čekoslovakijos valstybei, mažesnioji – Vengrijai.
II Pasaulinio karo metu miestą kontroliavo Vokietija, gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.
Kultūra
Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, Komarno tvirtovės statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.
Sportas
Futbolas
Miestai partneriai
- Blanskas, Čekija
- Komaromas, Vengrija
- Kralupai prie Vltavos, Čekija
- Lietas, Suomija
- Sebešas, Rumunija
- Terezynas, Čekija
- Vaišenfeldas, Vokietija
-
Komarno senamiestis