AK-47: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 61: | Eilutė 61: | ||
Vykstant šiam procesui, spyna iš automato [[dėtuvė]]s (30 šovinių) įstumia šovinį į spynoje esantį [[Šovinio lizdas|šovinio lizdą]]. Šovinys yra paruoštas šauti. Paspaudus [[nuleistukas|nuleistuką]] paleidimo svirtis atsilaisvina ir tuo pat metu paleidžia plaktuką. Jis trenkia į spynos gale esantį daužiklį, o šis – į [[Šovinio kapsulė|šovinio kapsulę]]. Įvyksta [[šūvis]]. Šūvio metu dalis išsiskyrusių parako dujų iš vamzdžio nukreipiamos į dujų vamzdį, kuriame yra dujų stūmoklis. Dujos jį stumia, o kadangi jis yra sujungtas su spynos nešikliu, tai spyna yra nustumiama nuo vamzdžio. Tuo metu parako dujos išmeta [[tūtelė|tūtelę]]. Spyruoklė vėl grąžina spyną į pradinę padėtį, ir visas procesas prasideda iš naujo. |
Vykstant šiam procesui, spyna iš automato [[dėtuvė]]s (30 šovinių) įstumia šovinį į spynoje esantį [[Šovinio lizdas|šovinio lizdą]]. Šovinys yra paruoštas šauti. Paspaudus [[nuleistukas|nuleistuką]] paleidimo svirtis atsilaisvina ir tuo pat metu paleidžia plaktuką. Jis trenkia į spynos gale esantį daužiklį, o šis – į [[Šovinio kapsulė|šovinio kapsulę]]. Įvyksta [[šūvis]]. Šūvio metu dalis išsiskyrusių parako dujų iš vamzdžio nukreipiamos į dujų vamzdį, kuriame yra dujų stūmoklis. Dujos jį stumia, o kadangi jis yra sujungtas su spynos nešikliu, tai spyna yra nustumiama nuo vamzdžio. Tuo metu parako dujos išmeta [[tūtelė|tūtelę]]. Spyruoklė vėl grąžina spyną į pradinę padėtį, ir visas procesas prasideda iš naujo. |
||
Iki šiol oficialiai laikoma, kad šį automatinį ginklą 1946 metais sukūrė savamokslis 27 metų Michailas Kalašnikovas iš Sibiro provincijos. 1945 metais NKVD suėmė ir Iževske įkalino didelę talentingų Vokietijos ginklų konstruktorių grupę, tarp jų buvo ir tuo metu garsiausias pasaulio automatinio ginklo kūrėjas Hugo Schmeisser. Būtent jis prieš keletą metų (1943) nustebino visus sukonstravęs nematytą naujovę, šturmo automatinį ginklą StG-44. |
|||
== Pagrindinės ginklo dalys == |
== Pagrindinės ginklo dalys == |
||
17:29, 19 kovo 2018 versija
| AK-47 | |
|---|---|
| |
| Tipas | šturmo automatas |
| Variantai | AKS, AKM, AKMS, RPK, AK-74, AK-101, AK-102, AK-103, AK-107, AK-108 |
| Konstruktorius | Michailas Kalašnikovas |
| Šalis |  TSRS
|
| Sukurtas | 1947 m. |
| Gamintas | 1949 – 1959 |
| Naudotas | 1949 – iki dabar |
| Naudotojai | Daugiau nei 100 šalių |
| Kalibras, mm | 7,62 |
| Šovinys, mm | 7,62×39 (M67) |
| Šaudymo sparta, n/min. | 600 |
| Svoris, kg | 4,3 (su šoviniais) 3,8 (be šovinių) |
| Ilgis, mm | 870 |
| Vamzdžio ilgis, mm | 415 |
| Pradinis greitis, m/s | 710 |
| Taikymo tolis, m | 800 |
| Maks. šūvio nuotolis, m | 1500 |
| Mechanizmas | automatinis-dujinis |
| Dėtuvė | 30 |
AK-47 (rus. Автомат Калашникова образца 1947 года) – šturmo šautuvas (automatas) sukurtas 1947 m. Tarybų Sąjungoje. Ginklas šaltojo karo metu buvo naudojamas Varšuvos pakto narių bei su jomis glaudžiai politiniais ryšiais susijusių valstybių kariuomenėse ir iki šių laikų išlieka vienas populiariausių ginklų rytų Europoje, Afrikoje bei Azijoje.
Ginklo automatikos veikimas pagrįstas parako dujų nuvedimu. Šturmo šautuvas naudoja 7,62×39 mm kalibro šovinius. AK-47 ir jo variantai tapo labai populiariu ginklu dėl savo pigumo ir paprastumo.
Veikimo principas
Ginklas užtaisomas užtraukiant užtaisymo rankenėlę, esančią dešinėje ginklo pusėje. Ji yra sujungta su automato spynos nešikliu, kuris, atitinkamai, laiko spyną. Užtraukiant rankenėlę užtraukiama ir spyna. Ją atleidžiant spyruoklė, kuri yra sujungta su spynos nešikliu, grąžina spynos nešiklį ir spyna grįžta į pradinę padėtį.
Vykstant šiam procesui, spyna iš automato dėtuvės (30 šovinių) įstumia šovinį į spynoje esantį šovinio lizdą. Šovinys yra paruoštas šauti. Paspaudus nuleistuką paleidimo svirtis atsilaisvina ir tuo pat metu paleidžia plaktuką. Jis trenkia į spynos gale esantį daužiklį, o šis – į šovinio kapsulę. Įvyksta šūvis. Šūvio metu dalis išsiskyrusių parako dujų iš vamzdžio nukreipiamos į dujų vamzdį, kuriame yra dujų stūmoklis. Dujos jį stumia, o kadangi jis yra sujungtas su spynos nešikliu, tai spyna yra nustumiama nuo vamzdžio. Tuo metu parako dujos išmeta tūtelę. Spyruoklė vėl grąžina spyną į pradinę padėtį, ir visas procesas prasideda iš naujo.
Iki šiol oficialiai laikoma, kad šį automatinį ginklą 1946 metais sukūrė savamokslis 27 metų Michailas Kalašnikovas iš Sibiro provincijos. 1945 metais NKVD suėmė ir Iževske įkalino didelę talentingų Vokietijos ginklų konstruktorių grupę, tarp jų buvo ir tuo metu garsiausias pasaulio automatinio ginklo kūrėjas Hugo Schmeisser. Būtent jis prieš keletą metų (1943) nustebino visus sukonstravęs nematytą naujovę, šturmo automatinį ginklą StG-44.
Pagrindinės ginklo dalys
1. Vamzdis su uoksu, taikymosi įtaisu ir buože.
2. Nuimamas dangtelis nuo uokso.
3. Spynos rėmas su dujų dėžute.
4. Spyna.
5. Gražinamasis mechanizmas.
6. Dujų vamzdelis su dujų stūmokliu.
7. Paleidžiamasis/smogiamasis mechanizmas.
8. Apsodo lovelis.
9. Dėtuvė.
10. Durtuvas.
Nuorodos
|
Šis straipsnis apie ginklą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |