Šviesa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
HakanIST (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 83.171.3.30 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (77.79.35.71 keitimas)
Zarkell (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
[[Vaizdas:Šviesos pluoštas.JPG|thumb|250px|Dūmų dalelių prisotintoje aplinkoje regimas šviesos pluoštas, kertantis [[paprastasis cikas|ciko]] lapus]]
[[Vaizdas:Šviesos pluoštas.JPG|thumb|250px|Dūmų dalelių prisotintoje aplinkoje regimas šviesos pluoštas, kertantis [[paprastasis cikas|ciko]] lapus]]


'''Šviesa''' yra elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
'''Šviesa''' [[Regimasis spektras|regimojo spektro]] [[Elektromagnetizmas|elektromagnetinis]] spinduliavimas 380−750 nm [[Elektromagnetinė banga|elektromagnetinių bangų]] spektro dalis; elektromagnetinių bangų [[Spektras|spektras]] nuo [[Infraraudonieji spinduliai|infraraudonųjų]] iki [[Ultravioletiniai spinduliai|ultravioletinių]] spindulių.

Elektromagnetinių bangų spektrui nuo 400 nm iki 700 nm yra jautri žmogaus [[Akis|akies]] [[Tinklainė|tinklainė]]. Jos nerviniu impulsu perduodamą informaciją [[Smegenys|smegenys]] [[Interpretacija|interpretuoja]] kaip šviesą, [[Spalva|spalvas]], o [[Atspindys|atspindžių]] nuo objektų visumą − kaip regimąjį [[Pasaulis|pasaulį]].



Šviesa turi dvilypę prigimtį:
* [[Elektromagnetinė banga|Elektromagnetinės bangos]],
* Šviesos dalelių – [[fotonas|fotonų]] – srautas.


== Šviesos teorijos ==
== Šviesos teorijos ==


Šviesa turi dvilypę prigimtį:
=== Ankstyvosios teorijos ===
* [[Elektromagnetinė banga|Elektromagnetinės bangos]]
Apie [[55 m. pr. m. e.]] [[Lukrecijus]], tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir [[šiluma]] pasiekianti mus iš [[Saulė]]s susideda iš mažų dalelių.
* Šviesos dalelių – [[fotonas|fotonų]] (kvantų) – srautas


=== Elektromagnetinė teorija ===
=== Elektromagnetinių bangų teorija ===
[[Vaizdas:Light_dispersion_conceptual_waves350px.gif|thumb|Spalvų prizmė]]
[[Vaizdas:Light_dispersion_conceptual_waves350px.gif|thumb|Spalvų prizmė]]
[[Vaizdas:EM spectrum.svg|thumb|Elektromagnetinis spektras]][[1845]] m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, rodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]] m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.
[[Vaizdas:EM spectrum.svg|thumb|Elektromagnetinis spektras]][[1845]] m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, įrodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]] m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.


Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]] m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]] m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.
Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]] m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]] m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.


Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas Rudolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y., [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.
Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas Rudolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t.y. [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.


=== Kvantinė teorija ===
=== Kvantinė teorija ===
M. Plankas teigė, jog šviesos šaltinis šviesą spinduliuoja ne ištisai, o tam tikromis porcijomis – [[kvantas|kvantais]]. Į kvantą galima žiūrėti kaip į savotišką šviesos dalelę – fotoną. Šviesą gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai.
M. Plankas teigė, jog šviesos šaltinis spinduliuoja tam tikromis porcijomis – [[kvantas|kvantais]]. Kvantas yra tarsi viena šviesos dalelė – fotonas. Šviesą gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai.


Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys elektronai turi mažiau energijos nei tolimesnėse orbitose skriejantys elektronai. Jei elektronas gauna kiekį energijos, jis turi peršokti į toliau branduolio esančią orbitą (tokie elektronai vadinami sužadintaisiais), tačiau judėdamas jis praranda energiją ir natūraliai grįžta į savo vietą.
Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys [[Elektronas|elektronai]] yra mažesnės energijos. Jei elektronas gauna pakankamą papildomos energijos kiekį − jis sužadinamas ir peršoka į toliau branduolio esančią orbitą. Sužadintieji elektronai praranda energiją elektromagnetinės spinduliuotės pavidalu ir vėl grįžta į savo pradinę būseną. Išspinduliuoto kvanto [[energija]] lygi skirtumui tarp energijos lygių.


=== Ankstyvoji teorija ===
[[Energija]], kurią išskiria [[elektronas]], lygi skirtumui tarp energijos lygių. Šį kvantą energijos elektronas gali išspinduliuoti fotono forma.
Apie [[55 m. pr. m. e.]] [[Lukrecijus]], tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir [[šiluma]] pasiekianti mus iš [[Saulė]]s susideda iš mažų dalelių.

Elektromagnetines bangas, kurių ilgiai yra nuo 700 nm ([[raudona]] spalva) iki 400 nm ([[violetinė]] spalva), žmogaus akis [[rega|fiksuoja]] ir supranta kaip šviesą.

== Fizinės savybės ==
Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm ([[oras|ore]]) bangų ilgio.


== Fizikinės savybės ==
[[1945]] m. Austrijos fizikos instituto direktorius prof. [[Feliksas Ehrenhaftas]] atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo viršun, sukosi apie savo ašį, bei judėjo elipse. Jis priėjo prie išvados, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.
[[1945]] m. Austrijos fizikos instituto direktorius prof. [[Feliksas Ehrenhaftas]] atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo, sukosi apie savo ašį, bei judėjo elipse. Jis padarė išvadą, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

16:51, 17 kovo 2018 versija

Šviesa
Dūmų dalelių prisotintoje aplinkoje regimas šviesos pluoštas, kertantis ciko lapus

Šviesaregimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas − 380−750 nm elektromagnetinių bangų spektro dalis; elektromagnetinių bangų spektras nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.

Elektromagnetinių bangų spektrui nuo 400 nm iki 700 nm yra jautri žmogaus akies tinklainė. Jos nerviniu impulsu perduodamą informaciją smegenys interpretuoja kaip šviesą, spalvas, o atspindžių nuo objektų visumą − kaip regimąjį pasaulį.


Šviesos teorijos

Šviesa turi dvilypę prigimtį:

Elektromagnetinių bangų teorija

Spalvų prizmė
Elektromagnetinis spektras

1845 m. Maiklas Faradėjus atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu magnetiniu lauku. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, įrodantis, kad šviesa yra susijusi su elektromagnetizmu. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus 1847 m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.

Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių Džeimsui Klarkui Maksvelui sukurti elektromagnetinio lauko teoriją. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi šviesos greičiui. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta 1862 m., veikale Apie fizines jėgos linijas (On Physical Lines of Force). 1873 m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo Maksvelo lygtys, aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.

Netrukus vokiečių fizikas Heinrichas Rudolfas Hercas, sugeneravęs radijo bangas, pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t.y. difrakcija, interferencija, atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.

Kvantinė teorija

M. Plankas teigė, jog šviesos šaltinis spinduliuoja tam tikromis porcijomis – kvantais. Kvantas yra tarsi viena šviesos dalelė – fotonas. Šviesą gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai.

Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys elektronai yra mažesnės energijos. Jei elektronas gauna pakankamą papildomos energijos kiekį − jis sužadinamas ir peršoka į toliau branduolio esančią orbitą. Sužadintieji elektronai praranda energiją elektromagnetinės spinduliuotės pavidalu ir vėl grįžta į savo pradinę būseną. Išspinduliuoto kvanto energija lygi skirtumui tarp energijos lygių.

Ankstyvoji teorija

Apie 55 m. pr. m. e. Lukrecijus, tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir šiluma pasiekianti mus iš Saulės susideda iš mažų dalelių.

Fizikinės savybės

1945 m. Austrijos fizikos instituto direktorius prof. Feliksas Ehrenhaftas atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo, sukosi apie savo ašį, bei judėjo elipse. Jis padarė išvadą, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose