Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:41, 16 kovo 2018 versija

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šią valstybę.

Pirmoji Padalijimo konvencija

Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo kilo T.Kosciuškos sukilimas. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau Rusijos ir Prūsijos kariuomenės 1794 m. lapkričio 16 d. sukilimą numalšino.

Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo. Didžiausia po Antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo. Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštystę. 1815 m. Užnemunė, kaip dalis Vienos kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė Naujosios Silezijos teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir Liublino miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo Bugo) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).

Antroji Padalijimo konvencija

1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas ištremtas į Gardiną (po Kotrynos II mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).

Padalijimo konvencijos panaikinimas

1918 m. rugpjūčio 29 d. Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė Lietuvos Respublika ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos Baltarusijos SSR, Ukrainos SSR ir Latvija.

Taip pat skaitykite

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas''' – 1795 metais įvykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos ir Lenkijos]] ([[Abiejų Tautų Respublika|ATR]]) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šią valstybę.
+'''Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas''' – 1795 m. įvykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos ir Lenkijos]] ([[Abiejų Tautų Respublika|ATR]]) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šią valstybę.
 [[Vaizdas:Partitions of Poland.png|thumb|220px|Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]]
 == Pirmoji Padalijimo konvencija ==
+Po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] kilo [[1794 m. sukilimas|T.Kosciuškos sukilimas]]. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau [[Rusijos imperijos|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] m. [[lapkričio 16]] d. sukilimą numalšino.
+Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. [[spalio 24]] d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po Antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos [[Lenkijos Kongreso karalystė|autonominės Lenkijos karalystės]], atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė [[Naujoji Silezija|Naujosios Silezijos]] teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei [[Krokuva|Krokuvos]] ir [[Liublinas|Liublino]] miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).
-Po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] kilo [[1794 m. sukilimas|T.Kosciuškos sukilimas]]. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau [[Rusija|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] m. [[lapkričio 16]] d. sukilimą numalšino.
-Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. [[spalio 24]] d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I pasaulinio karo. Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė Varšuvos kunigaikštiją. [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė [[Naujoji Silezija|Naujosios Silezijos]] teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir [[Liublinas|Liublino]] miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).
 == Antroji Padalijimo konvencija ==
+[[1797]] m. [[sausio 26]] d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. [[lapkričio 25]] d. Stanislovas Augustas ištremtas į [[Gardinas|Gardiną]] (po [[Jekaterina II|Kotrynos II]] mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).
-[[1795]] m. [[sausio 26]] d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. [[lapkričio 25]] d. Stanislovas Augustas ištremtas į [[Gardinas|Gardiną]] (po [[Jekaterina II|Kotrynos II]] mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).
 == Padalijimo konvencijos panaikinimas ==
+[[1918]] m. [[rugpjūčio 29]] d. Rusijos imperijos teisių perėmėja [[Sovietų Rusija]] panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė [[Lietuvos Respublika]] ir [[Lenkija]]. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos [[Baltarusijos SSR]], [[Ukrainos SSR]] ir [[Latvija]].
-[[1918]] m. [[rugpjūčio 29]] d. Rusijos imperijos teisių perėmėja [[Sovietų Rusija]] panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos [[Baltarusijos SSR]], [[Ukrainos SSR]] ir [[Latvija]].
 == Taip pat skaitykite ==