Berlynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 52°30′0″ š. pl. 13°24′0″ r. ilg. / 52.50000°š. pl. 13.40000°r. ilg. / 52.50000; 13.40000 (Berlynas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 81.7.64.138 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Gustav moenus keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 30: Eilutė 30:
Per miestą teka upės [[Šprė]] ir [[Hafelis]], yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Müggelsee.
Per miestą teka upės [[Šprė]] ir [[Hafelis]], yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Müggelsee.


== Istorija ==
== konkreti nesamone krc ==


=== Įkūrimas ir viduramžiai ===
=== Įkūrimas ir viduramžiai ===

16:41, 14 kovo 2018 versija

Berlynas
vok. Berlin
            
Miesto panorama
Berlynas
Berlynas
52°30′0″ š. pl. 13°24′0″ r. ilg. / 52.50000°š. pl. 13.40000°r. ilg. / 52.50000; 13.40000 (Berlynas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Berlynas Berlynas
Įkūrimo data IX a.
Meras Michael Müller (SPD)
Gyventojų (2014 m.) 3 562 166
Plotas 892 km²
Tankumas (2014 m.) 3 993 žm./km²
Altitudė 34 - 115 m
Pašto kodas 10001–14199
Tinklalapis www.berlin.de
Vikiteka Berlynas
Kirčiavimas Berlýnas

Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.[1] Berlynas taip pat yra viena iš 16 Vokietijos žemių (Bundesland). Berlynas yra trečias pagal dydį Europos Sąjungos miestas (po Londono ir Paryžiaus).

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1287 m. Berlynas buvo Brandenburgo, Prūsijos, Vokietijos imperijos, Trečiojo Reicho sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos sostine, o Vakarų Berlynas buvo nuo 1961 m. siena apsuptas enklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.

Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.[2][3] Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miestų Europoje. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.[4]

Per miestą teka upės Šprė ir Hafelis, yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Müggelsee.

konkreti nesamone krc

Įkūrimas ir viduramžiai

Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas 1237 m.[5] 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas, kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante. Abiem miestas 1307 m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo slavų gyvenvietės, dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią 1157 m. įkurė Albrecht den Bären. 1415 m. Brandenburgo provincijos kurfiurstų tapo Frydrichas I (vok. Friedrich I) kuriuo buvo iki 1440 m. Hohencolernai valdė iki 1918 m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, Prūsijos karaliai ir kaip Vokietijos imperatoriai.

Naujieji laikai

Berlyno planas 1737 m.

Trisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui perėmus, 1640 m., valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo nauja imigrantų ir religinės tolerancijos politika. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m., 20 % Berlyno gyventojų, buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.

Prūsija ir Vokietijos imperija

Berlyno karališkieji rūmai. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m.

Susikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I-asis, Berlynas įgijo sostinės statusą. 1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai tapo jos sostine. Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m., susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.

Vokietijos padalinimas ir suvienijimas

Po Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancuzijos sektoriai, Rytų Berlyną Sovietų Sąjungos sektorius. Nuo 1948 m. birželio 24 iki 1949 m. gegužės 12 d. TSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. 1990 m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.

Pavadinimo kilmė

Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu (vok. Bär), esančiu miesto herbe, arba su slavišku skiemeniu berl (pelkė).

Politinė sistema

Raudonasis namas – Berlyno rotušė

Pirmasis Vokietijos Bundestagas po susijungimo, 1991 m. nutarė vadinamuoju „Sostinės sprendimu“, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo 1994 m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. 1999 m., didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš Bonos į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.

Berlynas taip pat yra, nuo Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalio 3 d., viena iš Vokietijos žemių, „miestas-žemė“.

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):

Administracinis suskirstymas

Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis.

Miesto dalis Gyventojų skaičius
2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai
Plotas

km²

Gyventojų tankumas
žm./km²
Planas
Charlottenburg-Wilmersdorf
319 628
64,72
4 878
Friedrichshain-Kreuzberg
268 225
20,16
13 187
Lichtenberg
259 881
52,29
4 952
Marzahn-Hellersdorf
248 264
61,74
4 046
Mitte
332 919
39,47
8 272
Neukölln
310 283
44,93
6 804
Pankovas
366 441
103,01
3 476
Reinickendorf
240 454
89,46
2 712
Špandau
223 962
91,91
2 441
Steglitz-Zehlendorf
293 989
102,50
2 818
Tempelhof-Schöneberg
335 060
53,09
6 256
Treptow-Köpenick
241 335
168,42
1 406



Geografija

Berlyno klimato diagrama 1961-1990 m.

Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Berlynas išsidėstęs prie Šprė (vok. Spree) ir Hafelio (vok. Havel) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis Elbės intakas.

Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji mieto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.

Klimatas

Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį vidutinio klimato juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°C. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.

Berlyno panorama (2006 m.)

Ekonomika

Berlynas naktį

2006 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 80,62 milijardų eurų, o Brandenburgas 49,49 milijardo. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas Berlyne siekė 2,2 % palyginti su ankstesniais metais, tuo tarpu Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,0 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui, pasiekė, palyginti su ES (ES-27: 100), 2005 m. 98,5, Brandenburgas 79,5, o Vokietija 115,2 indeksą.[6] Virš 80 % Berlyno įmonių prikklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 591 000, tai yra maždaug 41 % visų dirbančiųjų. Bedarbių kvota 2010 m. vasarį siekė 14,5 %.

Berlyne yra įsikūrusiu daug televizijos kanalų: MTV, VIVA, Nickelodeon, Comedy Central, N24, rbb ir kiti. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste yra įsikūrusių daug spaustuvių kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje.

Turizmas

Po Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas Europoje.[7] Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.

Transportas

Berlyno metro traukinys

Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 oro uostai (Flughafen Berlin-Tegel ir Flughafen Berlin-Schönefeld), vandens transportas, auto magistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Gyventojai

Berlyno gyventojų kaita

Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame 2008 m. gyveno 3,4 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį Vokietijos miestus – Hamburgą ir Miuncheną. 2000 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 430 000 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 185 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 200 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 180 000 lenkų (9 % visų Vokietijoje gyvenančių lenkų). Vidutinis Berlyno gyventojo amžius 2004 metais buvo 41,7 metų, t. y. per paskutinius 12 metų vidutinis amžius išaugo 2,5 metų.

Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2008 m.
1709 m. 1800 m. 1871 m.sur. 1912 m. 1938 m. 1990 m.sur. 1995 m. 2000 m.sur. 2005 m.sur. 2008 m.
55 196 172 132 826 341 2 095 030 4 347 875 3 433 695 3 471 418 3 382 169 3 395 189 3 426 354


Žymūs žmonės

  • James Hobrecht (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno urbanistikos architektų

Kultūra ir miesto įžymybės

Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai

Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.[8] Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin).

Bodės muziejus, Muziejų saloje

Muziejai

Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau 1814 m. dalis Šprė upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Naujasis muziejus (vok. Neues Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie), Bodės muziejus (vok. Bode-Museum) ir Pergamo muziejus (vok. Pergamonmuseum). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš antikos laikų. 1999 m. Muziejų sala (vok. Museumsinsel) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[9] Tarp kitų Berlyno muziejų: Berlyno paveikslų galerija, Vokietijos istorijos muziejus, Žydų muziejus, „Teroro topografija“.

Renginiai

Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen). Mieste taip pat vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.

Dramblio vartai – įėjimas į Berlyno zoologijos sodą

Statiniai

Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom), Senoji biblioteka (vok. Alte Bibliothek), Potsdamo aikštė (vok. Potsdamer Platz), Raudonasis namas (vok. Rotes Rathaus).

Sportas

1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:

Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio Berlyno ALBA, ledo ritulio Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin), rankinio Füchse Berlin. Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 19792007 m. (išskyrus 1993 m. ir 2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas.

Švietimas

Mieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.

Galerija

Šaltiniai

  1. Berlynas (Berlin). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 95-97 psl.
  2. Revealed: Cities that rule the world – and those on the rise (englisch), CNN. Abgerufen am 14. April 2010.
  3. Leading cities in cultural globalisations/Media(Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27. Juni 2007
  4. Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6. Juli 2007
  5. Heinrich Gottfried Gengler: Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter, Erlangen 1863, S. 181–196
  6. Regional GDP per inhabitant in the EU 27 (PDF), Eurostat,
  7. [http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23. Juli 2009
  8. Global Power City Index, Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009
  9. World Heritage Site Museumsinsel(Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15. Juni 2007

Tinklalapių nuorodos apie Berlyną

Portal
Vikisritis: Vokietija

Berlyno valdžios oficiali svetainė:

Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:

Berlyno laikas ir orai:

Berlyno oro uostai:

Berlyno žemėlapiai:

Berlyno medija:

Berlynas tiesiogiai per vaizdo kamerą: