Ledinė antis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Prašiau kaip jos man grazios Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Parašiau kokia ji grazi Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 27: | Eilutė 27: | ||
Ką tik išsiritę jaunikliai kelias dienas būna lizde, paskui patelė juos vedasi į tundrą prie viksvynais apaugusių ežerų. Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus būrius. Kartais dvi patelės vedžioja net 20 ančiukų. 35 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido ir būna savarankiški. |
Ką tik išsiritę jaunikliai kelias dienas būna lizde, paskui patelė juos vedasi į tundrą prie viksvynais apaugusių ežerų. Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus būrius. Kartais dvi patelės vedžioja net 20 ančiukų. 35 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido ir būna savarankiški. |
||
Perimvietėse minta [[vėžiagyviai|vėžiagyviais]], [[moliuskas|moliuskais]], [[lerva|lervomis]], smulkiomis [[žuvys|žuvytėmis.]] Augalinį maistą lesa retai. |
Perimvietėse minta [[vėžiagyviai|vėžiagyviais]], [[moliuskas|moliuskais]], [[lerva|lervomis]], smulkiomis [[žuvys|žuvytėmis.]] Augalinį maistą lesa retai. Aš ja mačiau ji labai grazi!!!! |
||
. Kamile šika |
|||
==Galerija== |
==Galerija== |
18:16, 12 kovo 2018 versija
Clangula hyemalis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ledinė antis (Clangula hyemalis) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Clangula hyemalis Linnaeus, 1758 |
Ledinė antis (lot. Clangula hyemalis, angl. Long-tailed Duck) – žąsinių (Anseriformes) būrio vienintelis Clangula genties paukštis.
Išvaizda
Nedidelė, maža, apvalia galva ir trumpu snapu antis. Patino nugarinė pusė, sparnai ir krūtinė juodai rudi. Galvos šonai pilki, kaklo šonai viršuje juodi, apačioje rudi. Kitos galvos ir kaklo dalys baltos. Uodega smaili, labai ilga. Pilvas, antuodegis ir pauodegys balti. Snapas juodas su geltona juostele. Kojos pilkos. Rainelė raudona. Patelė pilkesnė už patiną. Jos galva ir kaklas balti su pilkomis plunksnomis. Nugara rusva, pilvinė pusė balta. Snapas juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą patino galva ir kaklas gelsvai balti, pilko atspalvio. Kaklo šonai rudi, pečiai balti. Patino plunksnų apdaras gana įvairus, nes jis šeriasi net 3 kartus per metus. Jaunikliai panašūs į patelę, bet ne tokių ryškių spalvų.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo jūros pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Arkties vandenyno pakrantę. Į pietus paplitusi iki pietinės miškatundrės. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Islandijoje, daugelyje Arkties vandenyno salų. Žiemoja piečiau esančių jūrų pakrantėse.
Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Dažna Baltijos jūros pakrantėse.
Biologija
Tipiškas tundros paukštis. Gyvena ir peri prie ežerų. Per migraciją ilsisi jūros pakrantėse. Lizdą įsiruošia sausoje vietoje netoli vandens. Jį suka dažniausiai tundros žemaūgių medžių, retų krūmų priedangoje arba viksvų kupstuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–7 kiaušiniai, sveriantys po maždaug 40 gramų. Patelė uoliai peri apie 23 dienas. Ypač nesitraukia nuo lizdo paskutinėmis dienomis.
Ką tik išsiritę jaunikliai kelias dienas būna lizde, paskui patelė juos vedasi į tundrą prie viksvynais apaugusių ežerų. Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus būrius. Kartais dvi patelės vedžioja net 20 ančiukų. 35 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido ir būna savarankiški.
Perimvietėse minta vėžiagyviais, moliuskais, lervomis, smulkiomis žuvytėmis. Augalinį maistą lesa retai. Aš ja mačiau ji labai grazi!!!!
Galerija
-
Patinas ir patelė
-
Ledinės anties kiaušinis
-
Ledinės antys skrydyje
-
Perinti ledinė antis
-
Ledinės antys ant pašto ženklo
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.