Kauno arkivyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų
papild. |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{coord|54.897288|23.884124|type:landmark|display=title}} |
{{coord|54.897288|23.884124|type:landmark|display=title}} |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Kauno arkivyskupija.JPG|thumb|280px|Arkivyskupijos kurija]] |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Lituania - Arcidiocesi di Kaunas.png|thumb|280px|Arkivyskupijos padėtis žemėlapyje]] |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
'''Kauno arkivyskupija''' yra viena iš dviejų [[Lietuva|Lietuvos]] [[arkivyskupija|arkivyskupijų]] bei [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinės provincijos]] metropolijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi [[Kaunas|Kaune]], Rotušės aikštėje 14A. |
'''Kauno arkivyskupija''' yra viena iš dviejų [[Lietuva|Lietuvos]] [[arkivyskupija|arkivyskupijų]] bei [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinės provincijos]] metropolijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi [[Kaunas|Kaune]], Rotušės aikštėje 14A. |
||
== Bažnytinė provincija == |
== Bažnytinė provincija == |
||
Kauno bažnytinė provincija yra pati didžiausia šalyje. Ją sudaro 7 dekanatai: |
Kauno bažnytinė provincija yra pati didžiausia šalyje. Ją sudaro 7 dekanatai: |
||
* [[Jonavos dekanatas]] |
* [[Jonavos dekanatas]] |
||
* [[Jurbarko dekanatas]] |
* [[Jurbarko dekanatas]] |
||
| Eilutė 21: | Eilutė 17: | ||
Arkivyskupija įkurta [[1926]] m. |
Arkivyskupija įkurta [[1926]] m. |
||
| ⚫ | |||
Arkivyskupijai [[1991]] m. priskirtos [[Telšių vyskupija|Telšių]] ir [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]] vyskupijos, o [[1997]] m. – [[Šiaulių vyskupija]]. Kauno arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 27 koplyčios. Arkivyskupijos teritorijoje gyvena apie 523 000 katalikų, dirba 108 kunigai ir 22 kunigai vienuoliai. [[2006]] m. arkivyskupija gavo apie 14,5 milijono litų pajamų, išleido apie 13,7 milijono litų. Pakrikštyta beveik 5 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, palaidota 6262 žmonių. |
Arkivyskupijai [[1991]] m. priskirtos [[Telšių vyskupija|Telšių]] ir [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]] vyskupijos, o [[1997]] m. – [[Šiaulių vyskupija]]. Kauno arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 27 koplyčios. Arkivyskupijos teritorijoje gyvena apie 523 000 katalikų, dirba 108 kunigai ir 22 kunigai vienuoliai. [[2006]] m. arkivyskupija gavo apie 14,5 milijono litų pajamų, išleido apie 13,7 milijono litų. Pakrikštyta beveik 5 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, palaidota 6262 žmonių. |
||
| Eilutė 38: | Eilutė 34: | ||
== Kurijos pastatų kompleksas == |
== Kurijos pastatų kompleksas == |
||
| ⚫ | |||
Kurijos pastatas <ref>{{cite kvr|34577}}</ref> yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, priklausantis Kauno Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksui. [[1935]] m. arkivyskupo ir metropolito rūmus projektavo arch. [[Karolis Reisonas]], jie – [[Retrospektyvizmas|retrospektyvizmo]] stiliaus su [[neoklasicizmas|neoklasicizmo]] bruožais. Didingas trijų aukštų pastatas buvo statomas [[1936]]–[[1939]] m. Statybos techninę priežiūrą vykdė pats projekto autorius. Rūmų [[fasadas]] nuo [[Kauno rotušė|Rotušės]] pusės yra [[simetrija|simetriškas]], su keturių kolonų [[portikas|portiku]], puoštas [[baliustrada|baliustradomis]], vazomis. Tokiu fasadu architektas siekė naujojo pastato įsikomponavimo į susiklosčiusį apstatymą ir jo formas. Tačiau dideliu tūriu rūmai išsiskiria iš aplinkinių mažesnių pastatų.<ref>[http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1533#_ftnref7 Kauno arkivyskupijos svečių namai (''architektūros objektai'')]</ref> |
Kurijos pastatas <ref>{{cite kvr|34577}}</ref> yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, priklausantis Kauno Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksui. [[1935]] m. arkivyskupo ir metropolito rūmus projektavo arch. [[Karolis Reisonas]], jie – [[Retrospektyvizmas|retrospektyvizmo]] stiliaus su [[neoklasicizmas|neoklasicizmo]] bruožais. Didingas trijų aukštų pastatas buvo statomas [[1936]]–[[1939]] m. Statybos techninę priežiūrą vykdė pats projekto autorius. Rūmų [[fasadas]] nuo [[Kauno rotušė|Rotušės]] pusės yra [[simetrija|simetriškas]], su keturių kolonų [[portikas|portiku]], puoštas [[baliustrada|baliustradomis]], vazomis. Tokiu fasadu architektas siekė naujojo pastato įsikomponavimo į susiklosčiusį apstatymą ir jo formas. Tačiau dideliu tūriu rūmai išsiskiria iš aplinkinių mažesnių pastatų.<ref>[http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1533#_ftnref7 Kauno arkivyskupijos svečių namai (''architektūros objektai'')]</ref> |
||
15:24, 7 kovo 2018 versija
54°53′50″š. pl. 23°53′03″r. ilg. / 54.897288°š. pl. 23.884124°r. ilg.
Kauno arkivyskupija yra viena iš dviejų Lietuvos arkivyskupijų bei Lietuvos bažnytinės provincijos metropolijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi Kaune, Rotušės aikštėje 14A.
Bažnytinė provincija
Kauno bažnytinė provincija yra pati didžiausia šalyje. Ją sudaro 7 dekanatai:
- Jonavos dekanatas
- Jurbarko dekanatas
- Kauno I dekanatas
- Kauno II dekanatas
- Kėdainių dekanatas
- Raseinių dekanatas
- Ukmergės dekanatas
Arkivyskupo sostas yra Kauno šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Arkivyskupija įkurta 1926 m.
Arkivyskupijai 1991 m. priskirtos Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos, o 1997 m. – Šiaulių vyskupija. Kauno arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 27 koplyčios. Arkivyskupijos teritorijoje gyvena apie 523 000 katalikų, dirba 108 kunigai ir 22 kunigai vienuoliai. 2006 m. arkivyskupija gavo apie 14,5 milijono litų pajamų, išleido apie 13,7 milijono litų. Pakrikštyta beveik 5 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, palaidota 6262 žmonių.
Kauno arkivyskupai
- Juozapas Skvireckas (1926 m. balandžio 5 d. – 1959 m. gruodžio 3 d.)
- Vincentas Sladkevičius (1989 m. kovo 10 d. – 1996 m. gegužės 4 d.)
- Sigitas Tamkevičius (1996 m. gegužės 4 d. – 2015 m. birželio 11 d.)
- Lionginas Virbalas (nuo 2015 m. birželio 11 d.)
Per sovietinę okupaciją arkivyskupijai vadovavo ordinaro teisių neturėję kapituliniai vikarai, vėliau – teisių apaštališkieji administratoriai: [1]
- 1944–1947 m. Stanislovas Jokūbauskis
- 1947–1965 m. Juozapas Stankevičius
- 1965–1979 m. Juozapas Matulaitis-Labukas
- 1979–1988 m. Liudvikas Povilonis
- 1988–1989 m. Juozas Preikšas
Kurijos pastatų kompleksas
Kurijos pastatas [2] yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, priklausantis Kauno Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksui. 1935 m. arkivyskupo ir metropolito rūmus projektavo arch. Karolis Reisonas, jie – retrospektyvizmo stiliaus su neoklasicizmo bruožais. Didingas trijų aukštų pastatas buvo statomas 1936–1939 m. Statybos techninę priežiūrą vykdė pats projekto autorius. Rūmų fasadas nuo Rotušės pusės yra simetriškas, su keturių kolonų portiku, puoštas baliustradomis, vazomis. Tokiu fasadu architektas siekė naujojo pastato įsikomponavimo į susiklosčiusį apstatymą ir jo formas. Tačiau dideliu tūriu rūmai išsiskiria iš aplinkinių mažesnių pastatų.[3]
Literatūra
- Kauno arkivyskupijos bažnyčios: žinynas-albumas (sud. A. Bieliauskaitė, V. Dapkienė, R. Gustaitis, G. Pečkaitienė, J. Zareckas). - Kaunas: Terra publica, 2010. - 204 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-652-69-4
Šaltiniai
- ↑ http://kaunas.lcn.lt/01/istorija/okupacija.html
- ↑ „Objekto Nr. 34577 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Kauno arkivyskupijos svečių namai (architektūros objektai)
Nuorodos
| |||||||||||||||||||||||||||