Veremka: Skirtumas tarp puslapio versijų
S redaguota |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
'''Veremka'''<ref>[http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_gudijos.pdf Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas]</ref> arba '''Verenka''', '''Verena''' ({{be|Вярэмка}} arba {{be|Вярэнка}} (oficialiai)) – [[Baltarusija|Baltarusijos]] upė, [[Čepūnė]]s dešinysis intakas ([[Beržūna|Beržūnos]] baseinas). |
'''Veremka'''<ref>[http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_gudijos.pdf Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas]</ref> arba '''Verenka''', '''Verena''' ({{be|Вярэмка}} arba {{be|Вярэнка}} (oficialiai)) – [[Baltarusija|Baltarusijos]] upė, [[Čepūnė]]s dešinysis intakas ([[Beržūna|Beržūnos]] baseinas). |
||
Priklauso [[Nemunas|Nemuno]] baseino upynui, ištakos – prie [[Vijos rajonas|Vijos rajono]] Gurščinos kaimo ({{be|Гурщина}}). Upė teka iš šiaurės pietryčių kryptimi ir ties to paties rajono [[Ležnėnai|Ležnėnų]] kaimu ({{be|Лежневичи}}) |
Priklauso [[Nemunas|Nemuno]] baseino upynui, ištakos – prie [[Vijos rajonas|Vijos rajono]] Gurščinos kaimo ({{be|Гурщина}}). Upė teka iš šiaurės pietryčių kryptimi ir ties to paties rajono [[Ležnėnai|Ležnėnų]] kaimu ({{be|Лежневичи}}) įteka į Čepūnę. Ilgis 16,8 km; baseino plotas – 75 km². Vandenis neša lėtai, nuotakumas siekia vos 1 ‰.<ref>[http://ostisbelarus.sourceforge.net/index.php/%D0%92%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D0%BA%D0%B0_31410000 Энциклопедия ''Природа Беларуси. Том 2. Климат и вода'']</ref> |
||
Veremka yra žuvinga upė: čia veisiasi [[Lydeka|lydekos]], [[Karosas|karosai]], [[Lynas|lynai]], [[Kuoja|kuojos]] ir kt. Krantai buvo pelkėti – vietiniai gyventojai tik per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], išdžiuvus lankoms, galėjo pasiekti upę. Kairiajame krante stovi buvęs lietuviškas [[Lazūnai (kaimas)|Lazūnų]] kaimas. Jo gyventojai šienaudavo paupio pievas, turėjusias savo pavadinimus: ''Papiškė'', ''Paveremkis'', ''Brasta'', ''Dugnai'', ''Santaka''.<ref>Juozas Maceika. ''Lazūnai'' – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998</ref> |
Veremka yra žuvinga upė: čia veisiasi [[Lydeka|lydekos]], [[Karosas|karosai]], [[Lynas|lynai]], [[Kuoja|kuojos]] ir kt. Krantai buvo pelkėti – vietiniai gyventojai tik per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], išdžiuvus lankoms, galėjo pasiekti upę. Kairiajame krante stovi buvęs lietuviškas [[Lazūnai (kaimas)|Lazūnų]] kaimas. Jo gyventojai šienaudavo paupio pievas, turėjusias savo pavadinimus: ''Papiškė'', ''Paveremkis'', ''Brasta'', ''Dugnai'', ''Santaka''.<ref>Juozas Maceika. ''Lazūnai'' – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998</ref> |
13:51, 3 kovo 2018 versija
Veremka | |
---|---|
Ilgis | 16,8 km |
Baseino plotas | 75 km² |
Ištakos | Gardino sritis, Vijos rajonas |
Žiotys | Čepūnė |
Šalys | Baltarusija |
Veremka[1] arba Verenka, Verena (blrs. Вярэмка arba blrs. Вярэнка (oficialiai)) – Baltarusijos upė, Čepūnės dešinysis intakas (Beržūnos baseinas).
Priklauso Nemuno baseino upynui, ištakos – prie Vijos rajono Gurščinos kaimo (blrs. Гурщина). Upė teka iš šiaurės pietryčių kryptimi ir ties to paties rajono Ležnėnų kaimu (blrs. Лежневичи) įteka į Čepūnę. Ilgis 16,8 km; baseino plotas – 75 km². Vandenis neša lėtai, nuotakumas siekia vos 1 ‰.[2]
Veremka yra žuvinga upė: čia veisiasi lydekos, karosai, lynai, kuojos ir kt. Krantai buvo pelkėti – vietiniai gyventojai tik per Pirmąjį pasaulinį karą, išdžiuvus lankoms, galėjo pasiekti upę. Kairiajame krante stovi buvęs lietuviškas Lazūnų kaimas. Jo gyventojai šienaudavo paupio pievas, turėjusias savo pavadinimus: Papiškė, Paveremkis, Brasta, Dugnai, Santaka.[3]
XX a. antrojoje pusėje Veremkos upė per visą savo ilgį buvo kanalizuota.
Šaltiniai
- ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas
- ↑ Энциклопедия Природа Беларуси. Том 2. Климат и вода
- ↑ Juozas Maceika. Lazūnai – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998