Puntukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg. / 55.48417; 25.05861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 212.117.1.239 (Aptarimas) darytas keitimas 5318140
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 26: Eilutė 26:


== Legenda ==
== Legenda ==
Viename iš [[mitas|mitų]] pasakojama, kaip [[velnias]] nešęs akmenį [[bažnyčia]]i nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.
Viename iš [[mitas|mitų]] pasakojama, kaip [[velnias]] nešė akmenį [[bažnyčia]]i nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametė. Akmuo buvo pavadintas karžygio Puntuko vardu.


== Taip pat skaitykite ==
== Taip pat skaitykite ==

19:52, 26 vasario 2018 versija

55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg. / 55.48417; 25.05861

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.

Šalia Puntuko įrengtas Anykščių šilelio medžių lajų takas. Į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje Šventosios upės pusėje, yra akmuo Puntuko brolis ir Karalienės liūnas.

Aprašas

Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pùntukas
Kilmininkas: Pùntuko
Naudininkas: Pùntukui
Galininkas: Pùntuką
Įnagininkas: Pùntuku
Vietininkas: Pùntuke

Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.

Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.

Kilmė

Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.

Legenda

Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešė akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametė. Akmuo buvo pavadintas karžygio Puntuko vardu.

Taip pat skaitykite

Nuorodos