Danius Lygis: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Biografija: Kartagenos protokolas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1964]] m. Danius Lygis baigė [[Suginčių vidurinė mokykla|Suginčių vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[Panevėžio hidromelioracijos technikumas|Panevėžio hidromelioracijos technikumą]], jį baigė. Molėtų melioracijos valdybos meistras. Po 2 metų tarnybos sovietinėje kariuomenėje dirbo darbininku ir meistru Krasnojarsko krašte statant už poliarinio rato esančią Sniežnogorsko hidroelektrinę. Vilniaus melioracijos statybos valdybos meistras. Dirbdamas melioracijoje, vėliau [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Filosofijos fakulteto Psichologijos katedroje, [[Vilniaus pedagoginiame universitetas|VPU]] neakivaizdiniu būdu studijavo biologiją, vėliau – ekologiją. Baigė aspirantūrą, [[Botanikos institutas|Botanikos institute]] apgynė disertaciją, tyrė melioracijos Lietuvoje neigiamą poveikį gamtai ir kraštovaizdžiui, mokslų daktaro laipsnis. Paskelbė straipsnių aplinkos apsaugos klausimais, vadovėlio „Aplinkos apsauga" bendraautoris. Nuo [[1996]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|VGTU]] docentas. [[Mykolo Romerio universitetas|MRU]] Valstybinio valdymo fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas, MRU Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros docentas. |
[[1964]] m. Danius Lygis baigė [[Suginčių vidurinė mokykla|Suginčių vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[Panevėžio hidromelioracijos technikumas|Panevėžio hidromelioracijos technikumą]], jį baigė. Molėtų melioracijos valdybos meistras. Po 2 metų tarnybos sovietinėje kariuomenėje dirbo darbininku ir meistru Krasnojarsko krašte statant už poliarinio rato esančią Sniežnogorsko hidroelektrinę. Vilniaus melioracijos statybos valdybos meistras. Dirbdamas melioracijoje, vėliau [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Filosofijos fakulteto Psichologijos katedroje, [[Vilniaus pedagoginiame universitetas|VPU]] neakivaizdiniu būdu studijavo biologiją, vėliau – ekologiją. Baigė aspirantūrą, [[Botanikos institutas|Botanikos institute]] apgynė disertaciją, tyrė melioracijos Lietuvoje neigiamą poveikį gamtai ir kraštovaizdžiui, mokslų daktaro laipsnis. Paskelbė straipsnių aplinkos apsaugos klausimais, vadovėlio „Aplinkos apsauga" bendraautoris. Nuo [[1996]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|VGTU]] docentas. [[Mykolo Romerio universitetas|MRU]] Valstybinio valdymo fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas, MRU Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros vedėjas ir docentas. |
||
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – LR aplinkos apsaugos minsterijos Aplinkos apsaugos departamento tarnautojas, vėliau – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Gamtos apsaugos komiteto patarėjas, nuo [[ |
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – LR aplinkos apsaugos minsterijos Aplinkos apsaugos departamento tarnautojas, vėliau – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Gamtos apsaugos komiteto patarėjas, nuo [[1996 m.|1996]] m. LR aplinkos viceministras, nuo [[1999]] m. [[balandžio 8]] d. iki [[2000]] m. [[lapkričio 9]] d. LR aplinkos ministras (iki [[2000]] m. [[spalio 27]] d. – l. e. aplinkos ministro pareigas), LR AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas. 2000 m. gegužės 24 d. Nairobyje Lietuvos respublikos vardu pasirašė JTO Biologinės įvairovės konvencijos Biosaugumo („Biosafety“) protokola, dar vadinama Kartagenos protokolu. |
||
15:21, 11 vasario 2018 versija
Danius Lygis | |
---|---|
Gimė | 1948 m. rugsėjo 15 d. Molėtų rajone, Loluičiuose |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Alė |
Veikla | aplinkosaugininkas, MRU docentas, buvęs politikas, Lietuvos aplinkos apsaugos ministras ir aplinkos viceministras. |
Danius Lygis (g. 1948 m. rugsėjo 15 d. Molėtų rajone, Loluičiuose) – aplinkosaugininkas, MRU docentas, buvęs politikas, Lietuvos aplinkos apsaugos ministras ir aplinkos viceministras.
Biografija
1964 m. Danius Lygis baigė Suginčių vidurinę mokyklą ir įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą, jį baigė. Molėtų melioracijos valdybos meistras. Po 2 metų tarnybos sovietinėje kariuomenėje dirbo darbininku ir meistru Krasnojarsko krašte statant už poliarinio rato esančią Sniežnogorsko hidroelektrinę. Vilniaus melioracijos statybos valdybos meistras. Dirbdamas melioracijoje, vėliau Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos katedroje, VPU neakivaizdiniu būdu studijavo biologiją, vėliau – ekologiją. Baigė aspirantūrą, Botanikos institute apgynė disertaciją, tyrė melioracijos Lietuvoje neigiamą poveikį gamtai ir kraštovaizdžiui, mokslų daktaro laipsnis. Paskelbė straipsnių aplinkos apsaugos klausimais, vadovėlio „Aplinkos apsauga" bendraautoris. Nuo 1996 m. VGTU docentas. MRU Valstybinio valdymo fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas, MRU Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros vedėjas ir docentas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – LR aplinkos apsaugos minsterijos Aplinkos apsaugos departamento tarnautojas, vėliau – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Gamtos apsaugos komiteto patarėjas, nuo 1996 m. LR aplinkos viceministras, nuo 1999 m. balandžio 8 d. iki 2000 m. lapkričio 9 d. LR aplinkos ministras (iki 2000 m. spalio 27 d. – l. e. aplinkos ministro pareigas), LR AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas. 2000 m. gegužės 24 d. Nairobyje Lietuvos respublikos vardu pasirašė JTO Biologinės įvairovės konvencijos Biosaugumo („Biosafety“) protokola, dar vadinama Kartagenos protokolu.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Algis Čaplikas |
Lietuvos aplinkos ministras 1999 - 2000 |
Po to: Henrikas Žukauskas |
Publikacijos
- Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo reglamentavimas Lietuvoje ir verslo plėtra. MRU Leidybos centras, 2004.
Šaltiniai
- LRS informacija 2000 m.
- Kartagenos Protokolas [1]