Laikrodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 81.7.87.19 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)
Eilutė 50: Eilutė 50:


[[Kategorija:Laikrodžiai| ]]
[[Kategorija:Laikrodžiai| ]]
lopas

00:47, 9 vasario 2018 versija

Sieninis laikrodis
Senovinis sieninis laikrodis

Laikrodis – prietaisas laikui matuoti. Dažniausiai laikrodis matuoja pusės paros laiko intervalą. Ypač tikslūs laikrodžiai vadinami chronometrais. Pagal pobūdį yra dvi laikrodžių rūšys nešiojami ir stacionarūs, kurie būna pakabinami arba pastatomi. Pagal technininę sandarą laikrodžiai skirstomi į kvarcinius ir mechaninius. Dabartinę formą laikrodis įgavo XIV amžiuje. Laikrodyje vaizduojamos 12 valandų ir 60 minučių žymės. Kvarciniai laikrodžiai turi nuo 2-4 rodyklių: valandinė, minutinė, sekundinė ir žadintuvo.

Istorija

Pirmieji sukurti laikrodžiai buvo saulės laikro­džiai (3500 m. pr. m. e.).[1]

Laikrodžių rūšys

Žodžio kilmė

Terminą „laikrodis“ sukūrė Simonas Daukantas.

Lietuvos išskirtiniai laikrodžiai

  • Didžiausias horizontalus saulės laikrodis – Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose su 17 m aukščio klasikinio stiliaus kolona – apvali amfiteatrinė aikštė, pastatyta minint miesto 750 metų sukaktį. Laikrodžio gnomonas – kolona su beveik 4 m aukščio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos bronzine auksuota bėgančio „Šaulio“ skulptūra.
  • Didžiausias vertikalus saulės laikrodis – 8,60 m ilgio maksimalaus šešėlio (15 val. 35 min., vasaros saulėgrįžos metu), piešinio ploto, 9 × 9 m dydžio – įrengtas ant Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės pastato sienos 2006 m. rugsėjo 25 d.

Šaltiniai

  1. GRIGAS, Jonas. Kiek trunka sekundė. Vilnius: Tyto alba, 2011, 20 p. ISBN 978-9986-16-868-3.


lopas