Gian Maria Volonte: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/5092-web-page-tinklalapis-web-site-svetaine).
Raimucka (aptarimas | indėlis)
Eilutė 25: Eilutė 25:
1960 m., vaidindamas spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“, jis susipažino su kolege [[Carla Gravina]], su kuria kartu praleido 10 metų ir susilaukė dukters Giovannos. Prieš tai, 1959-62 m., jis buvo vedęs Tizianą Mischi.
1960 m., vaidindamas spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“, jis susipažino su kolege [[Carla Gravina]], su kuria kartu praleido 10 metų ir susilaukė dukters Giovannos. Prieš tai, 1959-62 m., jis buvo vedęs Tizianą Mischi.


Nuo 1977 m. iki mirties, Volonte gyvenimo partnere buvo aktorė Angelica Ippolito.
Nuo 1977 m. iki mirties, Volonte gyvenimo partnere buvo aktorė [[Angelica Ippolito]].


Volonte buvo „[[AC Milan]]“ futbolo klubo gerbėjas. Jo brolis Claudio Camaso taip pat aktorius.<ref name="IMDb">[http://www.imdb.com/name/nm0002231/ Gian Maria Volonté Biography] at IMDb.com</ref>
Volonte buvo „[[AC Milan]]“ futbolo klubo gerbėjas. Jo brolis Claudio Camaso taip pat aktorius.<ref name="IMDb">[http://www.imdb.com/name/nm0002231/ Gian Maria Volonté Biography] at IMDb.com</ref>

09:13, 8 vasario 2018 versija

Gian Maria Volonte
Tikras vardas Gian Maria Volonté
Gimė 1933 m. balandžio 9 d.
Milanas, Italija
Mirė 1994 m. gruodžio 6 d. (61 metai)
Florina, Graikija
Šalis Italija
Žymesni vaidmenys
Ramonas Rojo
Už saują dolerių“ (1964 m.)
Indėnas
Keliais doleriais daugiau“ (1965 m.)
„El Čunčo“ Munozas
Kulka generolui“ (1966 m.)
Apdovanojimai
Kanų kino festivalis
Berlyno kino festivalis

Džanis Marija Volontė (it. Gian Maria Volonté ; 1933 m. balandžio 9 d. – 1994 m. gruodžio 6 d.) – Italijos kino aktorius.

Biografija

Volonte gimė Milane, iš Varezės kilusio kareivio Mario ir turtingos pramoninkų iš Milano dukters Karolinos šeimoje. Šeima vėliau persikėlė į Turiną, kur tėvas 1944 m. tapo brigados, kovojusios su apylinkėje veikiančiais partizanais, vadu. Karui pasibaigus, jis buvo įkalintas ir mirė kalėjime, tuo tarpu motina buvo priversta parduoti šeimos turtą ir nuomoti jų namą, kad gautų nors kokių pajamų šeimai išlaikyti.

Būsimasis aktorius nuo vaikystės pasižymėjo maištingu charakteriu. 14-os jis metė mokyklą, norėdamas rasti darbą ir tokiu būdu padėti motinai. Beveik 2 metus jis praleido Prancūzijoje, o grįžęs į Italiją prisijungė prie keliaujančios aktorių trupės kaip sekretoriaus ir kamerdinerio padėjėjas. Nuolatinis bendravimas su aktoriais sužadino jo susidomėjimą šia profesija ir 1954 m. jis išvyko į Romą, ketindamas stoti į Nacionalinę dramos akademiją. Po 3 metų, jau būdamas studentas, jis gavo pirmą vaidmenį televizijos dramoje ir netrukus buvo pradėtas vadinti vienu geriausiu savo kartos aktoriumi. [1] Volonte baigė akademiją 1957 m. ir persikėlė į Milane, kur sukūrė keletą vaidmenų teatre ir televizijoje.

Nuo 1960 m. jis ėmė filmuoti kine, o pirmojo populiarumo sulaukė pasirodęs Sergio Leone vesternuose „Už saują dolerių“ ir „Keliais doleriais daugiau“ bei komedijoje „Brankaleonės armija“. Vėliau Volonte ėmė daugiau dėmesio skirti rimtesniems, draminiams vaidmenims, kriminaliniams filmams ir politiniams trileriams (pts aktorius priklausė Italijos komunistų partijai). Jis sukūrė eilę vaidmenų geriausių to meto režisierių – Damiano Damiani, Carlo Lizzani, Francesco Rossi – filmuose, iš kurių vienas žymiausių yra Oskaru apdovanota juosta „Indagine su un cittadino al di sopra di ogni sospetto“. Aktorius kruopščiai rinkosi vaidmenis, visuomet atsižvelgdamas ar jie atitinka jo paties politinius ir gyvenimo principus. Vieni žymiausių filmų, kuriame jis atsisakė vaidinti, buvo Francis Ford CoppolaKrikštatėvis“ ir Federico Fellini „Kazanova“. Nepaisant to, Volonte kino ekranuose įkūnijo tokias istorines asmenybes kaip Mikelandželas, Karavadžas ar Džordanas Brunas. 1981 m. jis buvo tarp kandidatų vaidinti filme „Tik Tavo akims“, tačiau kandidatūra nebuvo patvirtinta.[1]

Aktorius taip pat mėgino savo jėgas politikoje ir dalyvavo 1992 m. parlamento rinkimuose, tačiau nesėkmingai.

Volonte mirė nuo širdies smūgio Graikijoje, filmuodamasis režisieriaus Theodoros Angelopoulos juostoje „Ulysses‘ Gaze“ (vėliau jį pakeitė švedų aktorius Erland Josephson). Urna su jo pelenais palaidota Madalenos saloje netoli Sardinijos.

Asmeninis gyvenimas

1960 m., vaidindamas spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“, jis susipažino su kolege Carla Gravina, su kuria kartu praleido 10 metų ir susilaukė dukters Giovannos. Prieš tai, 1959-62 m., jis buvo vedęs Tizianą Mischi.

Nuo 1977 m. iki mirties, Volonte gyvenimo partnere buvo aktorė Angelica Ippolito.

Volonte buvo „AC Milan“ futbolo klubo gerbėjas. Jo brolis Claudio Camaso taip pat aktorius.[1]

Filmografija

  • L'idiota (1959)
  • Sotto dieci bandiere (1960)
  • La ragazza con la valigia (1961)
  • Antinea, l'amante della città sepolta (1961)
  • Ercole alla conquista di Atlantide (1961)
  • Raitomis ant tigro (1961)
  • Un uomo da bruciare (1962)
  • Keturios dienos Neapolyje (1962)
  • Il peccato (1963)
  • Il taglio del bosco (1963) (TV filmas)
  • Il terrorista (1963)
  • Už saują dolerių (1964)
  • Il magnifico cornuto (1964)
  • Le inchieste del commissario Maigret (1965)
  • Keliais doleriais daugiau (1965)
  • Svegliati e uccidi (1966)
  • Le stagioni del nostro amore (1966)
  • Brankaleonės armija (1966)
  • La strega in amore (1966)
  • Kulka generolui (1966)
  • Kiekvienam savo (1967)
  • Faccia a faccia (1967)
  • Milano banditai (1968)
  • I sette fratelli Cervi (1968)
  • Summit (1968)
  • L'amante di Gramigna (1968)
  • Po Skorpiono ženklu (1969)
  • Tyrimas dėl neįtartino piliečio (1970)
  • Le cercle rouge (1970)
  • Uomini contro (1970)
  • Vento dell'est (1970)
  • Sacco e Vanzetti (1971)
  • La classe operaia va in paradiso (1971)
  • Il caso Mattei (1972)
  • L'attentato (1972)
  • Sbatti il mostro in prima pagina (1972)
  • Lucky Luciano (1973)
  • Giordano Bruno (1973)
  • Il sospetto (1975)
  • Musica per la libertà (1975)
  • Todo modo (1976)
  • Actas de Marusia (1976)
  • Aš bijau (1977)
  • Cristo si è fermato a Eboli (1979)
  • Operación Ogro (1979)
  • Stark System (1980)
  • La storia vera della signora delle camelie (1981)
  • La mort de Mario Ricci (1983)
  • Il caso Moro (1986)
  • Cronaca di una morte annunciata (1987)
  • Un ragazzo di Calabria (1987)
  • L'oeuvre au noir (1988)
  • Pestalozzis Berg (1989)
  • Tre colonne in cronaca (1990)
  • Porte aperte (1990)
  • Una storia semplice (1991)
  • Funes, un gran amor (1992)
  • Tirano Banderas (1993)

Apdovanojimai

David di Donatello

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1992 geriausias aktorius Una storia semplice Nominacija
1990 Porte aperte Laimėjo
1987 Il caso Moro Nominacija
1970 Tyrimas dėl neįtartino piliečio Laimėjo

Globo d'oro

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1990 geriausias aktorius Porte aperte Laimėjo
1987 Il caso Moro Laimėjo
1973 La classe operaia va in paradiso Laimėjo
1970 Tyrimas dėl neįtartino piliečio Laimėjo
1968 A ciascuno il suo
Milano banditai
I sette fratelli Cervi
Laimėjo

Nastro d‘Argento

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1991 geriausias aktorius Porte aperte Nominacija
1989 L'oeuvre au noir Laimėjo
1974 Giordano Bruno Nominacija
1972 La classe operaia va in paradiso Nominacija
1971 Tyrimas dėl neįtartino piliečio Laimėjo
1969 Milano banditai Nominacija
1968 A ciascuno il suo Laimėjo
1965 geriausias antrojo plano aktorius Per un pugno di dollari Nominacija
1963 Keturios dienos Neapolyje Nominacija

Golden Goblets

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1998 karjeros apdovanojimas Laimėjo
1991 geriausias aktorius Una storia semplice Laimėjo
1970 Tyrimas dėl neįtartino piliečio Laimėjo
1968 Milano banditai Laimėjo

Kiti apdovanojimai

Metai Apdovanojimas Kategorija Filmas Rezultatas
1993 Valjadolido filmų festivalis geriausias aktorius Tirano Banderas Laimėjo
1991 Giffoni filmų festivalis François Truffaut apdovanojimas Laimėjo
Venecijos kino festivalis Auksinis liūtas už karjeros pasiekimus Laimėjo
1990 Europos kino apdovanojimas specialus žiuri prizas Porte aperte Laimėjo
„Golden Sacher“ apdovanojimas geriausias aktorius Tre colonne in cronaca Laimėjo
Lokarno filmų festivalis specialus prizas Laimėjo
1988 Viareggio Europa Cinema geriausias aktorius L'oeuvre au noir Laimėjo
„Joseph Plateau“ apdovanojimas geriausias aktorius Laimėjo
1987 Venecijos kino festivalis geriausias aktorius Un ragazzo di Calabria Laimėjo
Berlyno kino festivalis geriausias aktorius Il caso Moro Laimėjo
1986 Avelino neorealizmo filmų festivalis specialus apdovanojimas Il caso Moro Laimėjo
1984 Riminio filmų festivalis specialus apdovanojimas Laimėjo
1983 Kanų kino festivalis geriausias aktorius La mort de Mario Ricci Laimėjo
1977 Taorminos kino festivalis geriausias aktorius Aš bijau Laimėjo
1972 Kanų kino festivalis specialus apdovanojimas La classe operaia va in paradiso
Il caso Mattei
Laimėjo
1968 Avelino neorealizmo filmų festivalis geriausias aktorius I sette fratelli Cervi Laimėjo

Šaltiniai

Nuorodos