AirBaltic: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7: Eilutė 7:
| ICAO = BTI
| ICAO = BTI
| šaukinys = AIRBALTIC
| šaukinys = AIRBALTIC
| įkurta = [[1995]] m.
| įkurta = 1995 m. rugpjūčio 28 d.
| pirmasis skrydis = 1995 m. spalio 1 d.
| pagrindinis = [[Rygos oro uostas]]
| pagrindinis = [[Rygos oro uostas]]
| antriniai = [[Vilniaus oro uostas]]<br/>[[Talino oro uostas]]
| antriniai = [[Vilniaus oro uostas]]<br/>[[Talino oro uostas]]
| keleivio programa = PINS<ref>[https://www.airbaltic.com/lt/apie-pins PINS lojalumo programa]]</ref>
| keleivio programa = PINS<ref>[https://www.airbaltic.com/lt/apie-pins PINS lojalumo programa]]</ref>
| aljansas = nepriklauso
| aljansas = nepriklauso
| lėktuvų skaičius =
| lėktuvų skaičius = 30
| maršrutai
| maršrutai = 68
| priklauso = [[Latvijos vyriausybė]]
| priklauso = [[Latvijos vyriausybė]]
| šūkis =
| šūkis =
| būstinė = [[Ryga]], [[Latvija]] {{flagicon|LVA}}
| būstinė = [[Ryga]], [[Latvija]] {{flagicon|LVA}}
| vadovybė = Martin Gauss (airBaltic direktorius)<ref>[https://www.airbaltic.com/lt/vadovybe airBaltic vadovybė]</ref><br />Martin Sedlacky (Operacijų vadovas)<br/>Vitolds Jakovlevs (Vyriausiasis finansininkas)
| vadovybė = Martin Gauss (Generalinis direktorius)<ref>[https://www.airbaltic.com/lt/vadovybe airBaltic vadovybė]</ref>
| tinklalapis = [http://www.airbaltic.lt/public/lt/index.html?language=4]
| tinklalapis = [http://www.airbaltic.lt/public/lt/index.html?language=4]
}}
}}

11:49, 2 vasario 2018 versija

AirBaltic
IATA
BT 		ICAO
BTI 		Šaukinys
AIRBALTIC
Įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Pagrindinis oro uostas Rygos oro uostas
Antriniai oro uostai Vilniaus oro uostas
Talino oro uostas
Dažno keleivio programa PINS[1]
Aljansas nepriklauso
Lėktuvų skaičius 30
Maršrutai 68
Priklauso Latvijos vyriausybė
Būstinė Ryga, Latvija Latvija
Vadovybė Martin Gauss (Generalinis direktorius)[2]
Tinklalapis [1]
Kyla airBaltic Bombardier Dash 8 Q400

airBaltic (A/S Air Baltic Corporation) – 1995 m. Latvijoje įkurta nacionalinė oro linijų bendrovė. Pagrindinis bendrovės - bazė oro uostas yra Rygos oro uostas. airBaltic antrinės bazės yra Vilniaus ir Talino oro uostuose..

Istorija

Thumb
Thumb

Oro linijų bendrovė įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d., sudarius sutartį tarp Latvijos valstybės ir SAS. Pirmieji skrydžiai pradėti tų pačių metų spalio 1 d. su pirmuoju kompanijos lėktuvu Saab 340.

1996 m. kompanija įsigijo savo pirmąjį AVRO RJ70 ir partnerio statusu pradėjo dalyvauti SAS dažno keleivio programoje. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys, o 1998 m. įsigijo pirmąjį Fokker 50 lėktuvą.

1999 m. airBaltic tapo uždarąja akcine bendrove ir visi jos lėktuvai Saab 340 buvo pakeisti Fokker 50 lėktuvais.

2003 m. airBaltic įsigijo pirmąjį Boeing 737-500 lėktuvą, o 2004 m. birželio 1 d. kompanija pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ pakeistas į „airBaltic“, lėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.

2006 m. gegužę airBaltic siūlė 30 skrydžių iš Rygos į Europą ir Aziją bei 14 skrydžių iš Vilniaus į Europą.

2005 m. oro linijų bendrovė pervežė 1037925 keleivius, o 2006 m. – 1425276 keleivius.

2008 m. bendrovė patyrė beveik 40 mln. EUR nuostolių ir 2009 m. birželio mėn. buvo priversta prašyti pagalbos iš Latvijos vyriausybės.

2009 m. birželio mėn. didžiausia oro linijų bendrovė Vilniuje tapo Small Planet Airlines (buvusi FlyLAL Charters).

47,2 % airBaltic akcijų priklauso SAS, likusi dalis – Latvijos valstybei. AirBaltic vykdo daug skrydžių į pagrindinius SAS oro uostus – Kopenhagą ir Stokholmą. Bendrovė turi „Well connected with SAS“ (Tvirtai prisijungusi prie SAS) statusą, bendrovės dažno keleivio programa yra SAS EuroBonus. Su SAS suderinti skrydžių tvarkaraščiai, naudojamos SAS keleivių laukimo salės. Skirtingai nuo SAS, airBaltic nepriklauso oro linijų aljansui Star Alliance (SAS kol kas nepareiškė noro prijungti airBaltic prie aljanso regioninio nario statusu). Su keletu bendrovių airBaltic yra pasirašiusi bendro kodo (codeshare agreement) ir bendradarbiavimo susitarimus.

Lėktuvai

2018 m. sausį bendrovės lėktvuų parką sudaro 30 orlaivių. [3].

AirBaltic flotilė
Orlaivio modelis Naudojami Užsakyti Papildomai Vietų Pastabos
Boeing 737-300 6 — — 142/144/146 Bus naudojami iki 2020 m. ir pakeisti į Bombardier CS300.[4]
Boeing 737-500 5 — — 120 Bus naudojami iki 2020 m. ir pakeisti į Bombardier CS300[5]
Bombardier CS300 7 13 — 145 airBaltic - pirmasis klientas.
Bombardier Dash 8 Q400 NextGen 12 — — 76 Bus naudojami iki 2022 m. ir pakeisti į Bombardier CS100 ir Bombardier CS300[6]
Viso 30 13 0

Galerija

  • Boeing 757 (YL-BDC)
    Boeing 757 (YL-BDC)
  • Boeing 737-500 YL-BBQ Leidžiasi Vilniaus oro uoste
    Boeing 737-500 YL-BBQ Leidžiasi Vilniaus oro uoste
  • Fokker F-50
    Fokker F-50

Partneriai

Su SAS grupe susijusios oro linijos („Well connected with SAS“)

Kiti

Nuorodos

Šaltiniai

  1. ↑ PINS lojalumo programa]
  2. ↑ airBaltic vadovybė
  3. ↑ Lėktuvų parkas
  4. ↑ http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=125920
  5. ↑ http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=125920
  6. ↑ http://atwonline.com/airframes/airbaltic-replace-bombardier-q400s-jets
Vikiteka: AirBaltic – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=AirBaltic&oldid=5318764"