Vilniaus oro uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg. / 54.63575; 25.285727
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 235: Eilutė 235:
| Ukraine International Airlines || Kijevas (Boryspilio)<br>'''Sezoniškai:''' Odesa
| Ukraine International Airlines || Kijevas (Boryspilio)<br>'''Sezoniškai:''' Odesa
|-
|-
| [[Wizz Air]] || Atėnai (nuo 2018m. kovo 28 d.), Barselona, [[Bario oro uostas|Baris]], Paryžius (Bovei), Belfastas, [[Bergamo oro uostas|Milanas (Bergamo)]] (iki 2018m. kovo 24 d.), Bilundas, Donkasteris-Šefieldas, Dortmundas, Eindhovenas, Gdanskas, Gioteburgas (Landveterio), Kijevas (Žulijanų), Kutaisis, Larnaka, Londonas (Lutono), Memingenas (iki 2018m. kovo 24 d.), Nica, Reikjavikas (Keflaviko), [[Milano Malpensa oro uostas|Milanas (Malpensa)]] (nuo 2018m. kovo 25 d.), Roma (Fiumičino), Oslas (Sandefjordo Torpo), Stokholmas (Skavstos), Tel Avivas, [[Varšuvos Šopeno oro uostas|Varšuva (Šopeno)]]<br>'''Sezoniškai:''' Agadiro oro uostas|Agadiras, Grenoblis
| [[Wizz Air]] || Atėnai (nuo 2018m. kovo 28 d.), Barselona, [[Bario oro uostas|Baris]], Paryžius (Bovei), Belfastas, [[Bergamo oro uostas|Milanas (Bergamo)]] (iki 2018m. kovo 24 d.), Bilundas, Donkasteris-Šefieldas, Dortmundas, Eindhovenas, Gdanskas, Gioteburgas (Landveterio), Kijevas (Žulijanų), Kutaisis, Larnaka, Londonas (Lutono), Memingenas (iki 2018m. kovo 24 d.), Nica, Reikjavikas (Keflaviko), [[Milano Malpensa oro uostas|Milanas (Malpensa)]] (nuo 2018m. kovo 25 d.), Roma (Fiumičino), Oslas (Sandefjordo Torpo), Stokholmas (Skavstos), Tel Avivas, [[Varšuvos Šopeno oro uostas|Varšuva (Šopeno)]]<br>'''Sezoniškai:''' [[Agadiro oro uostas|Agadiras]], Grenoblis
|}
|}



18:52, 1 vasario 2018 versija

54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg. / 54.63575; 25.285727

Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Atvykimo pastatas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
OperatoriusLietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
MiestasVilnius
Aukštis virš jūros lygio 197 m
Koordinatės 54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.63417°š. pl. 25.28583°r. ilg. / 54.63417; 25.28583
Tinklalapishttp://www.vilnius-airport.lt
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
01/19 2515 50 asfaltbetonis
Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais
Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės
„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste
Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) (IATA oro uosto kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.

Istorija

Tarpukaryje aerouostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.

1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis,[1] o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[2] Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.

Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[3]

19561957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.[4]

19611962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[5] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[6] Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Nuo 1992 metų Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 metais įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. oro uostas vykdė kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Numatytu laikotarpiu lėktuvai Vilniuje nesileido, o susisiekimas su Lietuva buvo užtikrinamas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų šiuo laikotarpiu skrydžius perkėlė į Kauną ir Palangą. Visa darbų vertė siekė 18 mln. eurų.[7]

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS[reikalingas šaltinis].

Statistika

Metai Aptarnauti keleiviai Pokytis Skrydžių skaičius
1992 248520
1993 230200 –7,4 %
1994 352373 +53,1 %
1995 355638 +0,9 %
1996 370537 +4,2 %
1997 410879 +10,9 %
1998 461989 +12,4 % 16711
1999 480708 +4,1 % 18711
2000 521529 +8,5 % 17277
2001 584171 +12,0 % 18362
2002 634991 +8,7 % 17124
2003 719850 +13,4 % 18336
2004 964164 +33,9 % 23665
2005 1281872 +33,0 % 29193
2006 1451468 +13,2 % 29347
2007 1717222 +18,3 % 32840
2008 2048439 +19,3 % 37839
2009 1308632 –36,1 % -
2010 1373859 +4,98 % 26106
2011 1712467 +24,65 % 27703
2012 2208099 +28,94 % 29995
2013 2661869 +20,55 % 32778
2014 2942670 +10,55 % 37254
2015 3336084 +13,37 % 39289
2016 3814001 +14,33 % 41304

Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008
Latvijos vėliava Latvija Rygos oro uostas 7 798 394 7 056 099 6 097 434 5 402 545 5 162 149 4 814 073 4 793 045 4 767 764 5 106 692 4 663 647 4 066 854 3 690 549
Lietuvos vėliava Lietuva Vilniaus oro uostas 5 004 921 4 922 949 3 761 837 3 814 001 3 336 084 2 942 670 2 661 869 2 208 096 1 712 467 1 373 859 1 308 632 2 048 439
Estijos vėliava Estija Talino oro uostas 3 267 910 3 007 644 2 648 361 2 221 615 2 166 663 2 017 291 1 958 801 2 206 791 1 913 172 1 384 831 1 346 236 1 811 536
Lietuvos vėliava Lietuva Kauno oro uostas 1 160 591 1 011 067 1 186 074 740 448 747 284 724 314 695 509 830 268 872 618 809 732 456 698 410 165
Lietuvos vėliava Lietuva Palangos oro uostas 338 309 316 643 297 197 232 630 145 441 132 931 127 890 128 169 111 133 102 528 104 600 101 586

Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptys

Aviakompanija Kryptys
airBaltic Amsterdamas, Berlynas (Tėgelio), Miunchenas, Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas
Belavia Minskas
Brussels Airlines Briuselis (Zaventemo)
Corendon Airlines Sezoniškai: Antalija
Ellinair Sezoniškai: Korfu (nuo 2 birželio 2018)
Finnair
skrydžius vykdo Nordic Regional Airlines
Helsinkis
Freebird Airlines Sezoniškai: Antalija
GET JET Airlines Hurgada
LOT Polish Airlines Varšuva (Šopeno)
Lufthansa Frankfurtas Prie Maino
Nordica
skrydžius vykdo LOT Polish Airlines
Talinas, Varšuva (Šopeno)
Norwegian Air Shuttle Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlandos)
RusLine Sankt Peterburgas (Pulkovo)
Ryanair Barselona, Paryžius (Bovei), Milanas (Bergamo), Berlynas (Šionefeldo), Birmingemas, Brėmenas, Briuselis (Šarlerua), Kelnas, Dublinas, Frankfurtas (Hano), Lidsas, Liverpulis, Londonas (Lutono), Londonas (Stanstedo), Madridas, Malta, Niurnbergas, Oslas (Gardermoeno), Roma (Čiampino)
Sezoniškai: Atėnai (nuo 2018m. gegužės 10 d.), Chanija, Korfu (nuo 2018m. kovo 28 d.)
Scandinavian Airlines Oslas (Gardermoeno), Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos)
SCAT Airlines Astana (nuo 2018m. gegužės 27d.)
Small Planet Airlines Sezoniškai (užsakomieji skrydžiai): Agadiras, Antalija, Barselona, Milanas (Bergamo), Bodrumas, Burgasas, Kaljaris, Katanija, Dalamanas, Dubajus (Al Maktoum), Enfidha, Faras, Funčialis (Madeira), Alanija (Gazipaša), Ženeva, Heraklionas, Hurgada, Kosas, Lamecija Termė, Larnaka, Gran Kanarija, Malaga, Marsa Alamas, Monastyras, Mostaras, Nica, Maljorka, Rodas, Rijeka, Zalcburgas, Šarm el Šeichas, Taba, Tenerifė (Pietinis), Varna
SmartLynx Airlines Sezoniškai (užsakomieji skrydžiai): Bilbao, Gran Kanarija, Rijeka, Varna, Faras
Turkish Airlines Stambulas (Atatiurko)
Ukraine International Airlines Kijevas (Boryspilio)
Sezoniškai: Odesa
Wizz Air Atėnai (nuo 2018m. kovo 28 d.), Barselona, Baris, Paryžius (Bovei), Belfastas, Milanas (Bergamo) (iki 2018m. kovo 24 d.), Bilundas, Donkasteris-Šefieldas, Dortmundas, Eindhovenas, Gdanskas, Gioteburgas (Landveterio), Kijevas (Žulijanų), Kutaisis, Larnaka, Londonas (Lutono), Memingenas (iki 2018m. kovo 24 d.), Nica, Reikjavikas (Keflaviko), Milanas (Malpensa) (nuo 2018m. kovo 25 d.), Roma (Fiumičino), Oslas (Sandefjordo Torpo), Stokholmas (Skavstos), Tel Avivas, Varšuva (Šopeno)
Sezoniškai: Agadiras, Grenoblis

Dirbusios aviakompanijos

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, British Airways, Czech Airlines, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Skyways Express, Star1 Airlines, Swiss International Air Lines, UTair-Ukraine, Transaero, Wizz Air Ukraine.

Terminalas

Vaizdas:Vilnius International Airport.jpg
Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.

1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.

2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. kv. m., įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentai

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[8]

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas

Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Autobusai

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:

  • 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
  • 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
  • 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
  • 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
  • 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)

Privačių vežėjų maršrutai:

Traukiniai

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis.

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Deutsche Lufthansa skrydžių schema 1955 m.
  2. LOT skrydžių schema 1939 m.
  3. LOT skrydžių schema 1955 m.
  4. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
  5. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1961-62 m.
  6. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
  7. Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas
  8. http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir įvykiai 1959 m.
  9. FLYBUS
  10. TOKS