Simonas Stanevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Stanevičiaus portretas
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Stanevičiaus portretas
| paveikslėlio dydis =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1799|10|26}}321965kopassopa info lopaedv
| gimimo data = {{gimė|1799|10|26}}


| gimimo vieta = [[Kanopėnai (Raseiniai)|Kanopėnai]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]].
| gimimo vieta = [[Kanopėnai (Raseiniai)|Kanopėnai]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]].

16:40, 8 sausio 2018 versija

Simonas Stanevičius
Vaizdas:150000037181265 150000037186459 L.jpg
S. Stanevičiaus portretas
Gimė 1799 m. spalio 26 d.
Kanopėnai, Raseinių raj.
Mirė 1848 m. kovo 10 d. (48 metai)
Stemplės
Tėvas Stanislovas Stanevičius
Motina Barbora Rimkevičiūtė
Veikla lietuvių kultūros veikėjas, rašytojas

Simonas Stanevičius (1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių raj. – 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis.

Gimė smulkių žemaičių bajorų šeimoje. Nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiškai, studijoms pinigus uždirbdavo pats. Mokėsi Kražių gimnazijoje, vėliau liko ten dar metus, dirbo korepetitoriumi, tačiau po metų išvyko. 1822 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame tuo metu vyravusi lietuvybės dvasia padarė lemiamą įtaką Stanevičiaus pasaulėžiūrai. Po svarbiausių darbų išleidimo 1829 m. jį pradėjo remti grafas Jurgis Pliateris. 1848 m. mirė susirgęs džiova. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. 1984 m. tautodailininkas Vytautas Majoras pastatė paminklą ant simbolinio kapo – kenotafo Švėkšnos kapinėse.

Stanevičiaus kūryboje svarbūs tautosakos motyvai, jo kūryba artima liaudžiai. Pasakėčiose dažnai išreiškė moralines idėjas, kartais naudojo senovės graikų klasiko Ezopo motyvus.

Atminimo įamžinimas

  • 1999 m. išleistas pašto ženklas, kuriame pavaizduotas pasakėčios „Meška ir arklys“ motyvas (dail. N. Šaltenytė).[1]

Bibliografija

  • Szeszes pasakas Symona Stanewiczes žemaycze yr antras szeszes Kryžža Donalayczia lituwynynka prusa. – Vilnius: B. Neumano sp., 1829.
  • Daynas Žemaycziu surynktas yr yszdutas par Symona Stanewicze Mokslynynka Lyteraturas yr Gražiuju Prytirymu. – Vilnius: B. Neumano sp., 1828.
  • Pažimes žemaytyszkas gaydas prydietynas pry Daynu Žemaycziu surynktu yr yszdutu Symona Stanewicze Mokslynynka Lyteraturas yr Gražiuju Prytirymu Wylniuje, Spaustuwiej' B. Neumana, metuse 1829. – Ryga, 1833.
  • Pasakėčios / paruošė J. Lebedys. – Kaunas: Valst. grož. lit. leidykla, 1948.
  • Dainos Žemaičių: fotogr. leidimas / tekstus paruošė J. Lebedys. – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1954.
  • Pasakėčios. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
  • Raštai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 656 p.

Šaltiniai

  1. „LIETUVOS FILATELIJA. 1999 metu Lietuvos pašto ženklai“. filatelija.lt. Suarchyvuotas originalas 2009-05-29. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.

Nuorodos