Thomas Edison: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:00, 7 sausio 2018 versija

Tomas Alva Edisonas angl. Thomas Alva Edison

Gimė	1847 m. vasario 11 d. Milanas, Ohajas, JAV
Mirė	1931 m. spalio 18 d. (84 metai) Vest Orindžas, Naujasis Džersis, JAV
Religija	Deistas

Veikla	Išradėjas, verslininkas, inovatorius

Žinomas (-a) už	Elektros lemputė Gramofonas Fonografas

Vikiteka	Thomas Edison

A Day with Thomas Edison (1922)

Tomas Alva Edisonas (angl. Thomas Alva Edison; 1847 m. vasario 11 d. Milane, Ohajas, JAV – 1931 m. spalio 18 d. Vest Orindže, Naujasis Džersis, JAV) – amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.

Tarp jo išradimų yra – elektros lemputė (išradėjas yra Heinrichas Gėbelis), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), fonografas, diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė.

Biografija

Ankstyvas gyvenimas

Tomas Edisonas gimė Milane, Ohajo valstijoje, augo Port Hurono mieste, Mičigane. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono (angl. Samuel Edison) ir Nencės Metjus Eliot (angl. Nancy Matthews Elliott) šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.^[1] 1854 m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie geležinkelio Port Hurone. Ten Edisonas dirbo siuntinių išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties telegrafo operatoriumi. Dėl avarijos traukinyje sutriko jo klausa.^[2]^[3] Būdamas 19 metų, Tomas Edisonas išvažiavo dirbti „Associated Press“ kompanijoje Luizvilyje, tačiau, netyčiomis išliejęs sieros rūgštį ant viršininko stalo, prarado darbą.^[4] Tada Tomas išvyko gyventi į Naująjį Džersį, pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą (angl. Franklin Leonard Pope) ir ten 1869 m. užpatentavo savo pirmąjį išradimą – telegrafo atsakiklį.^[5]

Šeima

1871 m. gruodžio 25 d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel (angl. Mary Stilwell), su kuria susilaukė trijų vaikų:

Mariona Estela Edison (angl. Marion Estelle Edison; 1873–1965)
Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis (angl. Thomas Alva Edison Junior; 1876–1935)
Viljamas Leslis Edisonas (angl. William Leslie Edison; 1878–1937)

1884 m. rugpjūčio 9 d. Marija mirė. Po dvejų metų 1886 m. vasario 24 d. Akrone, Ohaje Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler (angl. Mina Miller). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:

Madeleina Edison (angl. Madeleine Edison; 1888–1979)
Čarlis Edisonas (angl. Charles Edison; 1890–1969)
Teodoras Mileris Edisonas (angl. Theodore Miller Edison; 1898–1992)

Mina mirė 1947 m. rugpjūčio 24 d.^[6]

Karjeros pradžia

Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo Niuarke, Naujajame Džersyje. Išradęs keletą pagerinimų telegrafui ir automatinį kartotoją, jis 1877 m. sukonstravo fonografą. Šis „stebuklingas“ išradimas labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko burtininku“ (angl. The Wizard of Menlo Park), tačiau jo pirmojo fonografo cilindras buvo surinktas iš alavo pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. 1880 m. savo fonografus projektuoti pradėjo Aleksandras Grehamas Belas, Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti vašku. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.

1876–1881 m.

1876 m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų laboratoriją, esančią Menlo Parke, Naujajame Džersyje. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai patentavo jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi inžinieriai bei kiti šios srities atstovai.

Per 1877–1878 m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį mikrofoną, kuris buvo naudojamas telefonų rageliuose iki 1980 m. 1920 m. šis prietaisas buvo panaudotas radijo stotyse.

Inžinierius – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris (angl. William Joseph Hammer) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo 1879 m. gruodžio. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas elektros lemputes. Edisono lemputės turėjo labai patvarius vakuumus, kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė anglinis bambuko siūlas. 1880 m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.

1880 m. Edisonas užpatentavo elektros pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. Gruodžio 17 d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau 1882 m. rugsėjo 4 d. Perlo gatvėje, Manhatane buvo įjungta pirmoji šalies elektrinė „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.

Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… 1887 m. vienas laikraštis paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.^[7]

Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.

Bendradarbiai

1883 m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas Julianas Sprague (angl. Frank Julian Sprague). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau 1884 m.^[8]

Kitas Edisono bendradarbis buvo Nikola Tesla (angl. Nikola Tesla), kuriam jis pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.^[9] Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.

Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „pionieriai“.

Srovių karas

Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo (angl. George Westinghouse) ir Nikolos Teslos kintamosios elektros pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o transformatorių pagalba elektros srovę siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.

1887 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.

Nepaisant Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojo elektros kėdės išradimui. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektra kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,^[10] tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik 2007 m. lapkričio 14 d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.

1884–1929 m.

Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau 1886 m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, Naujajame Džersyje, ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė žiemos sodą Fortmaerse, Floridoje, ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.

1891 m. Tomas Edisonas užpatentavo kinetoskopą. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus filmukus. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. gegužės 20 d.^[11]

1892 m. rugpjūčio 9 d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o 1896 m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato (angl. Thomas Armat) kino filmų projektorius „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas Niujorke. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.

Tomas Edisonas 1895 m. komercializavo šeelito ekraną rentgeno aparatui. Jis teigė, kad dėl šio išradimo susigadino regėjimą.^[12]

1902 m. Londone Tomas Edisonas iš Džordžo Melio (angl. Georges Méliès), teatro savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (A Trip to the Moon') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.^[13] Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savo autorystės teises. 1908 m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.

1928 m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu Henriu Fordu jie buvo aktyvūs nariai.^[14]

Paskutinieji metai

1930 m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.^[15]

Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.^[16]

Tomas Edisonas mirė 1931 m. spalio 18 d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, Naujajame Džersyje.

Religiniai įsitikinimai

Tomas Edisonas teigė esąs deistu, nors daugelis jį vadino ateistu. Istorikas Paulas Israelas (angl. Paul Israel) Edisoną laikė laisvamaniu^[17], o pats Edisonas save „The New York Times“ laikraščio interviu pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai žmonės.“ ^[18]

Pagerbimas

Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fortmaerse, Floridoje, 3 Edisono tiltai, „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci fizikų apdovanojimą (1887 m.), jam buvo priskirta 35 Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų istorijoje“ vieta (1978 m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ (1997 m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena, yra JAV išradėjų diena nuo 1983 m.

Literatūra

Baldwin, Neil (2001). Edison: Inventing the Century. University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-03571-0.
Holland, Kevin J. (2001). Classic American Railroad Terminals. Motorbooks International. ISBN 978-0-760-30832-5.
Israel, Paul (1998). Edison: A Life of Invention. New York: Wiley. ISBN 978-0-471-52942-2.
Josephson, Matthew (1959). Edison. McGraw Hill. ISBN 978-0-07-033046-7.

Šaltiniai

↑ http://www.nps.gov/
↑ Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.
↑ Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.
↑ „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.
↑ http://patimg1.uspto.gov/
↑ Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.
↑ „Owning the Future“ 158–160 psl.
↑ http://edison.rutgers.edu/
↑ http://www.pbs.org/
↑ http://www.imdb.com/
↑ http://memory.loc.gov/
↑ http://home.gwi.net/
↑ http://books.google.com
↑ „The Civitan Story“ 34 psl.
↑ Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.
↑ Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.
↑ Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.
↑ http://books.google.com

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Thomas Edison

http://ariwatch.com/ svetainė apie Tomą Edisoną. (angl.)
http://www.nps.gov/ Kita svetainė apie Edisoną. (angl.)
http://n-t.ru/ Trumpa Edisono biografija. (rus.)
http://www.gutenberg.org/ Svetainė apie Edisono darbus. (angl.)
http://www.edisonmuseum.org/ Svetainė apie Edisono muziejų. (angl.)
http://www.historichomes.org/ Svetainė apie Edisono namus. (angl.)

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

[1] ttp://www.nps.gov/

[2] Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.

[3] Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.

[4] „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.

[5] ttp://patimg1.uspto.gov/

[6] Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.

[7] „Owning the Future“ 158–160 psl.

[8] ttp://edison.rutgers.edu/

[9] ttp://www.pbs.org/

[10] ttp://www.imdb.com/

[11] ttp://memory.loc.gov/

[12] ttp://home.gwi.net/

[13] ttp://books.google.com

[14] „The Civitan Story“ 34 psl.

[15] Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.

[16] Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.

[17] Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.

[18] ttp://books.google.com

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Žmogaus biografija
 | fonas = off
-| vardas = Tomas Alva Edisonas <br /> ({{en|Thomas Alva Edison}})
+| vardas = Tomas Alva Edisonas <br /> {{en|Thomas Alva Edison}}
 | paveikslėlis =Thomas Edison2-crop.jpg
 | paveikslėlio apibūdinimas =
 | paveikslėlio dydis = 180px
-| gimimo data = [[1847]] m., [[vasario 11]] d.
+| gimimo data = {{Gimė|1847|2|11}}
-| gimimo vieta = {{USAv}}, [[Ohajas]], [[Milanas (JAV)|Milanas]]
+| gimimo vieta = {{flagicon|USA}} [[Milanas (JAV)|Milanas]], [[Ohajas]], [[JAV]]
-| mirties data = [[1931]] m., [[spalio 18]] d.
+| mirties data = {{Mirė|1931|10|18|1847|2|11}}
-| mirties vieta = {{USAv}}, [[Naujasis Džersis]], [[Vest Orindžas]]
+| mirties vieta = {{flagicon|USA}} [[Vest Orindžas]], [[Naujasis Džersis]], JAV
 | tautybė =
 | sutuoktinis =
@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 | vaikai =
 | religija = [[Deizmas|Deistas]]
-| veikla = [[Išradimas|Išradėjas]]<br />[[Verslininkas]]<br />[[Inovacija|Inovatorius]]
+| veikla = [[Išradimas|Išradėjas]], [[verslininkas]], [[Inovacija|inovatorius]]
 | sritis =
 | įstaigos =
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 | doktorantūros_vadovas =
 | studentai =
-| žinomas = [[Elektros lemputė]]<br />[[Gramofonas]]<br />Fonografas
+| žinomas = [[Elektros lemputė]]<br />[[Gramofonas]]<br />[[Fonografas]]
 | apdovanojimai =
 | parašas =
@@ Eilutė 29: / Eilutė 29: @@
 | vikiteka = Category:Thomas Alva Edison
 }}
-[[File:A Day with Thomas Edison (1922).webm|thumb|thumbtime=1|upright=1.1| ''A Day with Thomas Edison'' (1922)]]
+[[Vaizdas:A Day with Thomas Edison (1922).webm|thumb|thumbtime=1|upright=1.1| ''A Day with Thomas Edison'' (1922)]]
-'''Tomas Alva Edisonas''' ({{en|Thomas Alva Edison}}; [[1847]] m. [[vasario 11]] d. [[JAV]], [[Ohajas]], [[Milanas (JAV)|Milanas]] – [[1931]] m. [[spalio 18]] d. [[JAV]], [[Naujasis Džersis]], [[Vest Orindžas]]) – amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]], vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.
+'''Tomas Alva Edisonas''' ({{en|Thomas Alva Edison}}; [[1847]] m. [[vasario 11]] d. [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas]], [[JAV]] – [[1931]] m. [[spalio 18]] d. [[Vest Orindžas|Vest Orindže]], [[Naujasis Džersis]], JAV) – amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]], vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.
-Tarp jo išradimų yra – [[elektros lemputė]] (išradėjas yra Henrichas Goebelis ({{en|Heinrich Goebel}}), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), [[fonografas]], [[diktofonas]], kinetoskopas, [[elektros kėdė]].
+Tarp jo išradimų yra – [[elektros lemputė]] (išradėjas yra [[Heinrich Goebel|Heinrichas Gėbelis]]), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), [[fonografas]], [[diktofonas]], [[kinetoskopas]], [[elektros kėdė]].
 == Biografija ==
@@ Eilutė 39: / Eilutė 39: @@
 [[Vaizdas:Young Thomas Edison.jpg|thumb|left|160px|Tomas Edisonas vaikystėje]]
-Tomas Edisonas gimė Milane, [[Ohajas|Ohajo]] valstijoje, augo Port Huron’o mieste, [[Mičiganas|Mičigane]]. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono ({{en|Samuel Edison}}) ir Nencės Metjus Eliot ({{en|Nancy Matthews Elliott}}) šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.<ref> [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/]</ref> [[1854]] m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie [[Geležinkelis|geležinkelio]] Port Huron’e. Ten Edisonas dirbo siuntinių išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties [[Telegrafas|telegrafo]] operatoriumi. Dėl [[Avarija|avarijos]] traukinyje sutriko jo [[klausa]].<ref> Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.</ref><ref> Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.</ref> 19 metų Tomas Edisonas išvažiavo dirbti [[Luizvilis|Luizvilio]] „Associated Press“ kompanijoje, tačiau, netyčiomis išliejęs [[Sieros rūgštis|sieros rūgštį]] ant viršininko stalo, prarado darbą.<ref> „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.</ref> Tada Tomas išvyko gyventi į [[Naujasis Džersis|Naująjį Džersį]], pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą ({{en|Franklin Leonard Pope}}) ir ten [[1869]] m. [[Patentas|užpatentavo]] savo pirmąjį išradimą – [[Telegrafas|telegrafo]] atsakiklį.<ref> [http://patimg1.uspto.gov/.piw?docid=US000090646 http://patimg1.uspto.gov/]</ref>
+Tomas Edisonas gimė [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas|Ohajo]] valstijoje, augo [[Port Huronas|Port Hurono]] mieste, [[Mičiganas|Mičigane]]. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono ({{en|Samuel Edison}}) ir Nencės Metjus Eliot ({{en|Nancy Matthews Elliott}}) šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.<ref> [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/]</ref> [[1854]] m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie geležinkelio Port Hurone. Ten Edisonas dirbo [[siunta|siuntinių]] išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties [[Telegrafas|telegrafo]] operatoriumi. Dėl avarijos traukinyje sutriko jo klausa.<ref> Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.</ref><ref> Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.</ref> Būdamas 19 metų, Tomas Edisonas išvažiavo dirbti „[[Associated Press]]“ kompanijoje [[Luizvilis|Luizvilyje]], tačiau, netyčiomis išliejęs [[Sieros rūgštis|sieros rūgštį]] ant viršininko stalo, prarado darbą.<ref> „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.</ref> Tada Tomas išvyko gyventi į [[Naujasis Džersis|Naująjį Džersį]], pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą ({{en|Franklin Leonard Pope}}) ir ten [[1869]] m. [[Patentas|užpatentavo]] savo pirmąjį išradimą – [[Telegrafas|telegrafo]] atsakiklį.<ref> [http://patimg1.uspto.gov/.piw?docid=US000090646 http://patimg1.uspto.gov/]</ref>
 === Šeima ===
-[[1871]] m., [[gruodžio 25]] d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel ({{en|Mary Stilwell}}), su kuria susilaukė trijų vaikų:
+[[1871]] m. [[gruodžio 25]] d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel ({{en|Mary Stilwell}}), su kuria susilaukė trijų vaikų:
-* Mariona Estela Edison ({{en|Marion Estelle Edison}}; [[1873]]–[[1965]])
+* Mariona Estela Edison ({{en|Marion Estelle Edison}}; 1873–1965)
-* Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ({{en|Thomas Alva Edison Junior}}; [[1876]]–[[1935]])
+* Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ({{en|Thomas Alva Edison Junior}}; 1876–1935)
-* Viljamas Leslis Edisonas ({{en|William Leslie Edison}}; [[1878]]–[[1937]])
+* Viljamas Leslis Edisonas ({{en|William Leslie Edison}}; 1878–1937)
-[[1884]] m., [[rugpjūčio 9]] d. Marija mirė. Po dvejų metų [[1886]] m., [[vasario 24]] d., Akrono mieste, [[Ohajas|Ohaje]] Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler ({{en|Mina Miller}}). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:
+[[1884]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Marija mirė. Po dvejų metų [[1886]] m. [[vasario 24]] d. [[Akronas|Akrone]], [[Ohajas|Ohaje]] Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler ({{en|Mina Miller}}). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:
-* Madeleina Edison ({{en|Madeleine Edison}}; [[1888]]–[[1979]])
+* Madeleina Edison ({{en|Madeleine Edison}}; 1888–1979)
-* Čarlis Edisonas ({{en|Charles Edison}}; [[1890]]–[[1969]])
+* Čarlis Edisonas ({{en|Charles Edison}}; 1890–1969)
-* Teodoras Mileris Edisonas ({{en|Theodore Miller Edison}}; [[1898]]–[[1992]])
+* Teodoras Mileris Edisonas ({{en|Theodore Miller Edison}}; 1898–1992)
-Mina mirė [[1947]] m., [[rugpjūčio 24]] d.<ref> Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.</ref>
+Mina mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 24]] d.<ref> Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.</ref>
 === Karjeros pradžia ===
-[[Vaizdas:Edison and phonograph edit1.jpg|thumb|180px|Edisonas su savo fonografo modeliu ([[1877]] m.)]]
+[[Vaizdas:Edison and phonograph edit1.jpg|thumb|180px|Edisonas su savo fonografo modeliu (1877 m.)]]
-Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Išradęs keletą pagerinimų [[Telegrafas|telegrafui]] ir automatinį kartotoją, jis [[1877]] m. sukonstravo fonografą. Šis „stebuklingas“ [[išradimas]] labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko Burtininku“ ({{en|The Wizard of Menlo Park}}), tačiau jo pirmojo [[fonografo cilindras]] buvo surinktas iš [[Alavas|alavo]] pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. [[1880]] m. savo fonografus projektuoti pradėjo [[Alexander Graham Bell|Aleksandras Grehamas Belas]], Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti [[Vaškas|vašku]]. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.
+Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Išradęs keletą pagerinimų [[Telegrafas|telegrafui]] ir automatinį kartotoją, jis [[1877]] m. sukonstravo [[fonografas|fonografą]]. Šis „stebuklingas“ išradimas labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko burtininku“ ({{en|The Wizard of Menlo Park}}), tačiau jo pirmojo [[fonografo cilindras]] buvo surinktas iš [[Alavas|alavo]] pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. [[1880]] m. savo fonografus projektuoti pradėjo [[Alexander Graham Bell|Aleksandras Grehamas Belas]], Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti [[Vaškas|vašku]]. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.
-=== 1876–1881 m. ===
+=== 1876–1881 m. ===
-[[Vaizdas:Menlo Park Laboratory.JPG|thumb|left|220px|Menlo Parko [[Laboratorija|laboratorijos]] patalpos (dabar perkeltos į Grinfildo kaimą ({{en|Greenfield Village}}) Dearborno mieste, [[Mičiganas|Mičigane]])]]
+[[Vaizdas:Menlo Park Laboratory.JPG|thumb|left|220px|Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos į Grinfildo kaimą ({{en|Greenfield Village}}) Dearborno mieste, [[Mičiganas|Mičigane]])]]
-[[1876]] m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų [[Laboratorija|laboratoriją]], esančią Menlo Parke, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti [[Technologijos|technologijų]] naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai [[Patentas|patentavo]] jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi [[Inžinierius|inžinieriai]] bei kiti šios srities atstovai.
+[[1876]] m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų [[Laboratorija|laboratoriją]], esančią Menlo Parke, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai [[Patentas|patentavo]] jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi [[Inžinierius|inžinieriai]] bei kiti šios srities atstovai.
-Per [[1877]]–[[1878]] m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį [[Mikrofonas|mikrofoną]], kuris buvo naudojamas [[Telefonas|telefonų]] rageliuose iki [[1980]] m. [[1920]] m. šis prietaisas buvo panaudotas [[Radijas|radijo]] stotyse.
+Per [[1877]]–[[1878]] m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį [[Mikrofonas|mikrofoną]], kuris buvo naudojamas [[Telefonas|telefonų]] rageliuose iki [[1980]] m. [[1920]] m. šis prietaisas buvo panaudotas [[Radijas|radijo]] stotyse.
-[[Vaizdas:Edison bulb.jpg|thumb|160px|Pirmoji Tomo Edisono [[elektros lemputė]] ([[1879]] m.)]]
+[[Vaizdas:Edison bulb.jpg|thumb|160px|Pirmoji Tomo Edisono [[elektros lemputė]] (1879 m.)]]
-Inžinierius – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ({{en|William Joseph Hammer}}) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo [[1879]] m. [[Gruodis|gruodžio]]. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas [[Elektros lemputė|elektros lemputes]]. Edisono lemputės turėjo labai patvarius [[Vakuumas|vakuumus]], kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė [[Anglis|anglinis]] [[Bambukai|bambuko]] siūlas. [[1880]] m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį [[Šviesa|šviesos]] šaltinį.
+Inžinierius – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ({{en|William Joseph Hammer}}) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo [[1879]] m. gruodžio. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas [[Elektros lemputė|elektros lemputes]]. Edisono lemputės turėjo labai patvarius [[Vakuumas|vakuumus]], kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė [[Anglis|anglinis]] [[Bambukai|bambuko]] siūlas. [[1880]] m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.
-[[1880]] m. Edisonas užpatentavo [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. [[Gruodžio 17]] d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau [[1882]] m., [[rugsėjo 4]] d., Perlo gatvėje, [[Manhatanas|Manhatane]] buvo įjungta pirmoji šalies [[Jėgainė|elektrinė]] „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 [[Voltas|voltų]] elektros srovę.
+ m. Edisonas užpatentavo [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. [[Gruodžio 17]] d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau [[1882]] m. [[rugsėjo 4]] d. Perlo gatvėje, [[Manhatanas|Manhatane]] buvo įjungta pirmoji šalies [[Jėgainė|elektrinė]] „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.
-Menlo Parko [[laboratorija]] sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas [[Cheminė medžiaga|chemines medžiagas]] ir kitus reikalingus įrankius bei [[Gamtiniai ištekliai|išteklius]] savo įstaigoje… [[1887]] m. vienas [[laikraštis]] paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių [[Adata|adatos]], virvės, laidai, [[Nafta|naftos]], visų pasaulio [[Rūda|rūdų]]…“.<ref> „Owning the Future“ 158–160 psl.</ref>
+Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… [[1887]] m. vienas laikraštis paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.<ref> „Owning the Future“ 158–160 psl.</ref>
-Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji [[įmonė]], ieškanti [[technologijos]] naujovių ir kontroliuojanti jų [[gamyba|gamybą]].
+Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.
 === Bendradarbiai ===
-[[1883]] m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas [[matematika]]s Frenkas Julianas Sprague ({{en|Frank Julian Sprague}}). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko [[Laboratorija|laboratoriją]] buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus [[buhalterija|buhalterijoje]], bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau [[1884]] m.<ref> [http://edison.rutgers.edu/ http://edison.rutgers.edu/]</ref>
+[[1883]] m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas Julianas Sprague ({{en|Frank Julian Sprague}}). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau [[1884]] m.<ref> [http://edison.rutgers.edu/ http://edison.rutgers.edu/]</ref>
-Kitas Edisono bendradarbis buvo [[Nikola Tesla]] ({{en|Nikola Tesla}}), kuriam jis pažadėjo 50 000 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]], tačiau jų nesumokėjo.<ref> [http://www.pbs.org/tesla/ll/ll_america.html http://www.pbs.org/]</ref> Tesla tobulino Edisono nuolatinės [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą.
+Kitas Edisono bendradarbis buvo [[Nikola Tesla]] ({{en|Nikola Tesla}}), kuriam jis pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.<ref> [http://www.pbs.org/tesla/ll/ll_america.html http://www.pbs.org/]</ref> Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.
-Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „[[pionieriai]]“.
+Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „pionieriai“.
 === Srovių karas ===
-[[Vaizdas:Edison.jpg|thumb|right|„Menlo Parko [[Magija|burtininkas]]“]]
+[[Vaizdas:Edison.jpg|thumb|right|„Menlo Parko burtininkas“]]
-Po Tomo Edisono nuolatinės [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemos [[Patentas|patento]] įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo ({{en|George Westinghouse}}) ir Nikolos Teslos ({{en|Nikola Tesla}}) [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros]] pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o [[Transformatorius|transformatorių]] pagalba [[Elektros srovė|elektros srovę]] siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] teikimo procesas buvo patogesnis.
+Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo ({{en|George Westinghouse}}) ir Nikolos Teslos [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros]] pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o [[Transformatorius|transformatorių]] pagalba [[Elektros srovė|elektros srovę]] siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.
-[[1887]] m. [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės [[elektros srovė]]s [[Jėgainė|elektrinė]], todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] projekto. Taigi jis suorganizavo [[Propaganda|propagandinę]] [[Kampanija (reikšmės)|kampaniją]] prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.
+[[1887]] m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.
-Nepaisant Edisono [[Mirtis|mirties]] bausmių niekinimo, jis [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] projektą panaudojo elektros kėdės [[Išradimas|išradimui]]. Edisonas [[žmonija]]i norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai [[elektra]] kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,<ref> [http://www.imdb.com/title/tt0231523/ http://www.imdb.com/]</ref> tačiau kintamosios srovės [[projektas]] vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę [[Elektra|elektros]] srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik [[2007]] m., [[lapkričio 14]] d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos [[jėgainė|elektrinių]] darbas.
+Nepaisant Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojo [[elektros kėdė]]s išradimui. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektra kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,<ref> [http://www.imdb.com/title/tt0231523/ http://www.imdb.com/]</ref> tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik [[2007]] m. [[lapkričio 14]] d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.
-=== 1884–1929 m. ===
+=== 1884–1929 m. ===
-[[Vaizdas:Ford Edison Firestone1.jpg|thumb|right|[[Henris Fordas]], Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas ([[1929]] m.; Fort Myers’as, [[Florida]])]]
+[[Vaizdas:Ford Edison Firestone1.jpg|thumb|right|[[Henris Fordas]], Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fortmaersas, [[Florida]])]]
-Po pirmosios žmonos mirties [[1884]] m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau [[1886]] m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]] ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė [[Žiema|žiemos]] sodą Fort Myers’e, [[Florida|Floridoje]] ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.
+Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau [[1886]] m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]], ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė žiemos sodą [[Fortmaersas|Fortmaerse]], [[Florida|Floridoje]], ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.
-[[1891]] m. Tomas Edisonas užpatentavo kinetoskopą. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus [[Filmas|filmukus]]. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. [[gegužės 20]] d.<ref> [http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edmvhist.html http://memory.loc.gov/]</ref>
+[[1891]] m. Tomas Edisonas užpatentavo [[kinetoskopas|kinetoskopą]]. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus [[Filmas|filmukus]]. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. [[gegužės 20]] d.<ref> [http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edmvhist.html http://memory.loc.gov/]</ref>
-[[1892]] m., [[rugpjūčio 9]] d. Edisonas gavo [[Patentas|patentą]] dvipusiam [[Telegrafas|telegrafui]], o [[1896]] m. [[Balandis|balandį]] pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ({{en|Thomas Armat}}) [[Kino filmas|kino filmų]] projektorius „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas [[Niujorkas|Niujorke]]. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.
+[[1892]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o [[1896]] m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ({{en|Thomas Armat}}) kino filmų [[projektorius]] „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas [[Niujorkas|Niujorke]]. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.
-Tomas Edisonas [[1895]] m. komercializavo [[Šeelitas|šeelito]] ekraną [[Rentgeno aparatas|rentgeno aparatui]]. Jis teigė, kad dėl šio [[Išradimas|išradimo]] susigadino regėjimą.<ref> [http://home.gwi.net/~dnb/read/edison/edison_xrays.htm http://home.gwi.net/]</ref>
+Tomas Edisonas [[1895]] m. komercializavo [[Šeelitas|šeelito]] ekraną [[Rentgeno aparatas|rentgeno aparatui]]. Jis teigė, kad dėl šio išradimo susigadino regėjimą.<ref> [http://home.gwi.net/~dnb/read/edison/edison_xrays.htm http://home.gwi.net/]</ref>
-[[1902]] m. [[Londonas|Londone]] Tomas Edisonas iš Džordžo Melio ({{en|Georges Méliès}}) [[Teatras|teatro]] savininko nusipirko „Kelionės į mėnulį“ ({{en|A Trip to the Moon}}) filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė [[Niujorkas|Niujorke]]. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.<ref> [http://books.google.com/books?id=Nkyr7ARHY6sC&pg=PA36&sig=tjDUDk-sLW7WviFE0_So3zYeDWs#PPA36,M1 http://books.google.com]</ref> Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų [[Filmas|filmų]] juostų, kad stipriau apsaugotų savo [[Autoriaus teisė|autorystės teises]]. [[1908]] m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.
+[[1902]] m. [[Londonas|Londone]] Tomas Edisonas iš Džordžo Melio ({{en|Georges Méliès}}), teatro savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (''A Trip to the Moon''') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.<ref> [http://books.google.com/books?id=Nkyr7ARHY6sC&pg=PA36&sig=tjDUDk-sLW7WviFE0_So3zYeDWs#PPA36,M1 http://books.google.com]</ref> Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savo [[Autoriaus teisė|autorystės teises]]. [[1908]] m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.
-[[1928]] m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu [[Henris Fordas|Henriu Fordu]] ({{en|Henry Ford}}) jie buvo aktyvūs nariai.<ref> „The Civitan Story“ 34 psl.</ref>
+[[1928]] m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu [[Henris Fordas|Henriu Fordu]] jie buvo aktyvūs nariai.<ref> „The Civitan Story“ 34 psl.</ref>
 === Paskutinieji metai ===
-[[1930]] m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio [[interviu]] paskelbė, kad jos vyras yra labai [[Sveikata|sveikatingas]] žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.<ref> Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.</ref>
+[[1930]] m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.<ref> Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.</ref>
-Edisonas buvo aktyvus [[verslas|verslininkas]] iki pat [[Mirtis|mirties]]. Jis vadovavo [[Geležinkelis|geležinkelių]] kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.<ref> Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.</ref>
+Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.<ref> Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.</ref>
-Tomas Edisonas mirė [[1931]] m. [[spalio 18]] d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]].
+Tomas Edisonas mirė [[1931]] m. [[spalio 18]] d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, Naujajame Džersyje.
 == Religiniai įsitikinimai ==
-Tomas Edisonas teigė esąs [[Deizmas|deistu]], nors daugelis jį vadino [[Ateizmas|ateistu]]. Istorikas Paulas Israelas ({{en|Paul Israel}}) Edisoną laikė [[Laisvamanybė|laisvamaniu]]<ref> Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.</ref>, o pats Edisonas save „The New York Times“ laikraščio [[interviu]] pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai [[žmonės]].“ <ref> [http://books.google.com/books?id=DtjWFiDKsJ0C&pg=PA37&dq=%22Still+savages%22+edison&ei=KiHMSLJSiNzKBIiglYsJ&sig=ACfU3U2IXFOuvGUriygDwhEkgvqyaefwEg http://books.google.com]</ref>
+Tomas Edisonas teigė esąs [[Deizmas|deistu]], nors daugelis jį vadino [[Ateizmas|ateistu]]. Istorikas Paulas Israelas ({{en|Paul Israel}}) Edisoną laikė laisvamaniu<ref> Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.</ref>, o pats Edisonas save „[[The New York Times]]“ laikraščio interviu pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai žmonės.“ <ref> [http://books.google.com/books?id=DtjWFiDKsJ0C&pg=PA37&dq=%22Still+savages%22+edison&ei=KiHMSLJSiNzKBIiglYsJ&sig=ACfU3U2IXFOuvGUriygDwhEkgvqyaefwEg http://books.google.com]</ref>
 == Pagerbimas ==
-Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, [[Muziejus|muziejai]], [[Kompanija (įmonė)|kompanijos]] bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fort Myers’e, [[Florida|Floridoje]], 3 Edisono [[Tiltas|tiltai]], „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci [[Fizika|fizikų]] apdovanojimą ([[1887]] m.), jam buvo priskirta 35 Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų [[Istorija|istorijoje]]“ vieta ([[1978]] m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ ([[1997]] m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale ([[2005]] m.). [[Vasario 11]] d., Edisono gimimo diena yra [[JAV]] [[Išradimas|išradėjų]] diena nuo [[1983]] m.
+Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fortmaerse, Floridoje, 3 Edisono tiltai, „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci fizikų apdovanojimą (1887 m.), jam buvo priskirta 35 Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų istorijoje“ vieta (1978 m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „[[Life]]“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ (1997 m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena, yra JAV išradėjų diena nuo 1983 m.
+== Literatūra ==
+* {{Cite book |title=Edison: Inventing the Century |first=Neil |last=Baldwin |publisher=University of Chicago Press |year=2001 |isbn=978-0-226-03571-0}}
+* {{Cite book |last=Holland |first=Kevin J. |title=Classic American Railroad Terminals |year=2001 |publisher=Motorbooks International |isbn=978-0-760-30832-5}}
+* {{Cite book |first=Paul |last=Israel |title=Edison: A Life of Invention |publisher=Wiley |location=New York |year=1998 |isbn=978-0-471-52942-2}}
+* {{Cite book |last=Josephson |first=Matthew |title=Edison |year=1959 |publisher=McGraw Hill |isbn=978-0-07-033046-7}}
 == Šaltiniai ==
-{{Išnašos}}
+{{Išnašos|3}}
 == Nuorodos ==
 {{wikiquote}}
-* [http://ariwatch.com/VS/TheDiaryOfThomasEdison.htm http://ariwatch.com/] svetainė apie Tomą Edisoną. ([[Anglų kalba|Ang.]])
+* [http://ariwatch.com/VS/TheDiaryOfThomasEdison.htm http://ariwatch.com/] svetainė apie Tomą Edisoną. ([[anglų kalba|angl.]])
-* [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/] Kita svetainė apie Edisoną. ([[Anglų kalba|Ang.]])
+* [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/] Kita svetainė apie Edisoną. ([[anglų kalba|angl.]])
-* [http://n-t.ru/tp/it/edison.htm http://n-t.ru/] Trumpa Edisono biografija. ([[Rusų kalba|Rus.]])
+* [http://n-t.ru/tp/it/edison.htm http://n-t.ru/] Trumpa Edisono biografija. ([[rusų kalba|rus.]])
-* [http://www.gutenberg.org/browse/authors/e#a3325 http://www.gutenberg.org/] Svetainė apie Edisono darbus. ([[Anglų kalba|Ang.]])
+* [http://www.gutenberg.org/browse/authors/e#a3325 http://www.gutenberg.org/] Svetainė apie Edisono darbus. ([[anglų kalba|angl.]])
-* [http://www.edisonmuseum.org/ http://www.edisonmuseum.org/] Svetainė apie Edisono muziejų. ([[Anglų kalba|Ang.]])
+* [http://www.edisonmuseum.org/ http://www.edisonmuseum.org/] Svetainė apie Edisono muziejų. ([[anglų kalba|angl.]])
-* [http://www.historichomes.org/edisonhouse/ http://www.historichomes.org/] Svetainė apie Edisono namus. ([[Anglų kalba|Ang.]])
+* [http://www.historichomes.org/edisonhouse/ http://www.historichomes.org/] Svetainė apie Edisono namus. ([[anglų kalba|angl.]])
 {{Verta}}