Vytauto Didžiojo universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23
lot. Universitas Vytauti Magni
Įkurtas	1922/1989 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Juozas Augutis
Darbuotojų	950
Studentų	7 000
Vieta	Kaunas, Lietuva
Svetainė	vdu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (artes liberales) universitetas, įkurtas Kaune 1922 m., tam tikrais istoriniais laikotarpiais vadintas Lietuvos universitetu, Kauno universitetu. 1950 m. sovietams uždarius universitetą, jis bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkurtas 1989 m.

Universitete veikia 10 fakultetų: politikos ir diplomatijos, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų, teisės, ekonomikos ir vadybos, menų, informatikos, katalikų teologijos fakultetai, muzikos akademija. Taip pat – individualių studijų programa „Academia cum laude“, Užsienio kalbų ir Inovatyvių studijų institutai, Botanikos sodas.

Universitete veikia individualių studijų sistema.

Istorija

1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą.

1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas.

1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas. Universitetą sudarė septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos.

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo bei dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Universitete laikytasi liberalios studijų politikos, ypatingą dėmesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems tautos sutelkimo, istorinės atminties puoselėjimo vaidmenį.

1939 m. Sovietų Sąjungai grąžinus dalį okupuoto Vilniaus krašto, 1940 m. VDU padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai drauge su 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbiniu personalu, daugeliu mokymo priemonių bei inventoriumi turint tikslą įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą bei tradicijas.

1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu VDU pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.

1941 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, universitetui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Laikinosios vyriausybės kiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. 1943 m. kovo 17 d. vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, tai pat ir VDU. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute. 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.

1944 m. lapkričio 13 d., Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti universitetą, iki 1946 m. veikusį Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau – Kauno valstybinio universiteto pavadinimu. 1949 m. birželį uždarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas.

1950 m. spalio 31 d. Sovietų sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymu nutarta Kauno valstybinį universitetą reorganizuotį į Kauno politechnikos institutą, o Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą. Nepaisant uždarymo, VDU akademinė tradicija išliko, iki valstybingumo atkūrimo vystydamasi išeivijoje.

1989 m. VDU atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, tapdamas pirmąja autonomiška aukštąja mokykla Lietuvoje. Atkurtojo universiteto statutas įteisino akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę. Įdiegta Lietuvoje tuo metu nauja trijų pakopų studijų, kurias baigus suteikiami bakalauro, magistro bei mokslų daktaro laipsniai, sistema. VDU iš kitų šalies aukštųjų mokyklų išsiskyrė modernia, Harvardo universiteto (JAV) modeliu pagrįsta studijų koncepcija, pirmenybę teikiančia ne siauroms ir specializuotoms studijoms, o plačiam, bendrauniversitetiniam išsilavinimui. Iki šiol VDU deklaruoja ištikimybę artes liberales tradicijai ir vertybėms.

Tarptautiniai ryšiai

Vytauto Didžiojo universiteto studentai Krante (buv. Vokietija) 1930 metų rugpjūčio 19 dieną

Vytauto Didžiojo universiteto choras prie Latvijos universiteto 1935 metų kovo 4 dieną

Vytauto Didžiojo universitetas didelį dėmesį skiria tarptautiškumo plėtotei. To pradžia buvo 1989 m. atkūrus universitetą atvykusių Lietuvos diasporos atstovų, puoselėjusių intelektualinio ir kultūrinio židinio atkūrimo mintį, paskaitos. Šiandien VDU bendrauja su daugeliu pasaulio universitetų, mokslininkų, vykdo projektus, studentų ir darbuotojų mainus, tobulina studijų bei mokslo tyrimų sistemą.

Vytauto Didžiojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukštojo mokslo bei tyrimų asociacijoms, tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos universitetų asociacija, Europos tarptautinio švietimo asociacija, Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, Baltijos studijų progreso asociacija. Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, yra jų nariai.

Pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis VDU bendradarbiauja su universitetais iš viso pasaulio. Šių sutarčių pagrindu vykdomi studentų ir personalo mainai, stažuotės, organizuojami įvairūs seminarai ir konferencijos, rengiami bendri projektai, atliekami moksliniai tyrimai.

Pasaulio lietuvių universitetas

Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas skelbiasi siekiantis tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

„Pasaulio lietuvių universitetas“ vienija daug veiklų: visus metus organizuojamus kursus „Refresh in Lithuania”, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai), nuotolinio mokymosi galimybes, mainų programas, stažuotes, kurių metu lietuvių kilmės jaunimas atlieka studijų praktiką, įgyja profesinės patirties įvairiose valstybinėse įstaigose, ligoninėse, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose.

Mokslo tyrimų ir projektinės veiklos patirtis

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai priklauso įvairių mokslo sričių bei krypčių nacionalinėms bei tarptautinėms profesinėms asociacijoms, skelbia publikacijas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Nuo 2008 m., siekiant integruoti įvairių sričių mokslo tyrimus, Vytauto Didžiojo universitete sutelkta 40 aktyvių mokslininkų grupių, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai biomedicinos ir fizinių, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vytauto Didžiojo universitete yra leidžiama 11 mokslo žurnalų.

Už dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinę plėtrą, pasiekimus ir nuopelnus kelioms dešimtims VDU mokslininkų įteikta reikšmingų premijų bei apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinė mokslo bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos.

Rektoriai

1922 m. – Lietuvos universitetas Jonas Šimkus (1922–1923) Vincas Čepinskis (1923–1924) Pranciškus Būčys (1924–1925) Petras Avižonis (1925–1926) Mykolas Biržiška (1926–1927) Mykolas Romeris (1927–1928) Pranas Jodelė (1928–1929) 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas Vincas Čepinskis (1929–1933) Mykolas Romeris (1933–1939) Stasys Šalkauskis (1939–1940) 1940 m. – Kauno universitetas Antanas Purėnas (1940–1941)

1941 m. – Vytauto Didžiojo universitetas Julius Gravrogkas (1941–1943) 1943 m. – universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas. 1944 m. – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas Antanas Purėnas (1944–1946) 1946 m. – Kauno valstybinis universitetas Juozas Kupčinskas (1947–1950) 1950 m. – universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI. 1989 m. – Vytauto Didžiojo universitetas Jurgis Vilemas (1989–1990) Algirdas Avižienis (1990–1993) Bronius Vaškelis (1993–1996) Vytautas Kaminskas (1996–2006) Zigmas Lydeka (2006–2015) Juozas Augutis (2015- )

VDU Garbės daktarai ir profesoriai

Nuo universiteto įkūrimo 1922 m., beveik 80 Lietuvai ir VDU nusipelniusių asmenų buvo suteiktas garbės daktaro arba garbės profesoriaus vardas. Tarp jų – prezidentai, Nepriklausomybės akto signatarai, viešieji intelektualai, politologai, tarptautinį pripažinimą pelnę poetai, archeologai, VDU bendruomenės nariai, pasaulio ir Lietuvos intelektualai.

VDU garbės profesoriai:

• Algirdas Avižienis
• Jurgis Vilemas
• Bronius Vaškelis
• Vytautas Statulevičius
• Vytautas Černius
• Antanas Tyla
• Bronislovas Genzelis
• Viktorija Skrupskelytė
• Vytautas Kaminskas
• Povilas Zakarevičius

Žymiausi VDU garbės daktarai:

• Vaira Vykė-Freiberga, Latvijos Respublikos prezidentė (1999–2007 m.), siekusi plėsti bendradarbiavimą mokslo ir kultūros srityse stiprinant Letonikos centrą VDU ir Lituanistikos centrą Latvijos universitete
• Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos prezidentas
• Kazys Grinius, Lietuvos Respublikos prezidentas
• Vytautas Landsbergis, Lietuvos Aukščiausiam Valstybės pareigūnas (1990–1992)
• Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos prezidentas, iki šiol dalyvaujantis VDU valdyme
• Stasys Lozoraitis, diplomatas, Lietuvos ambasadorius JAV ir atstovas prie Šventojo Sosto
• Birutė Galdikas, antropologė, gamtosaugininkė, garsi orangutanų tyrinėtoja
• Marija Gimbutienė, archeologė, archeomitologijos pradininkė
• Alfredas Erichas Sennas, istorikas, politologas, visuomenės veikėjas
• Miroslavas Hrochas, mažų tautų atgimimo tyrinėtojas
• Jonas Mekas, išeivijos menininkas, žymus avangardinio kino kūrėjas ir propaguotojas
• Tomas Venclova, tarptautinį pripažinimą pelnęs poetas, publicistas, literatūros tyrinėtojas, sovietmečio laikų disidentas
• Česlovas Milošas, vienas žymiausių XX a. poetų, Nobelio premijos laureatas, Lietuvos garbės pilietis, Berklio universiteto profesorius
• Adamas Michnikas, iškilus Lenkijos intelektualas, istorikas, publicistas, disidentas, vienas iš Solidarumo judėjimo Lenkijoje lyderių
• Zygmuntas Baumanas, sociologas, nusipelnęs socialiniams mokslams, parėmęs Baltijos studijos skirtos knygų serijos leidybą
• Ormas Øverlandas, Bergeno universiteto profesorius, iniciavęs tarpuniversitetinį bendradarbiavimą
• Vilhelmas Einaras Stellanas Hjerténas, Upsalos universiteto profesorius, atlikęs pasaulinės reikšmės darbų skirstymo mokslų srityje, aktyviai bendradarbiaujantis su Vytauto Didžiojo universitetu
• Ban Ki-moon, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
• Vygaudas Ušackas, Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje, diplomatas, teisininkas, visuomenės bei politinis veikėjas.

Struktūra

Fakultetai

• Ekonomikos ir vadybos fakultetas
• Gamtos mokslų fakultetas
• Humanitarinių mokslų fakultetas
• Informatikos fakultetas
• Katalikų teologijos fakultetas
• Menų fakultetas
• Muzikos akademija
• Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
• Socialinių mokslų fakultetas
• Teisės fakultetas

Akademiniai padaliniai

• Botanikos sodas
• Inovatyvių studijų institutas
• Užsienio kalbų institutas

Departamentai

• Finansų departamentas
• Marketingo ir komunikacijos departamentas
• Mokslo ir inovacijų departamentas
• Studentų reikalų departamentas
• Studijų departamentas
• Tarptautinių ryšių departamentas
• Valdymo ir investicijų departamentas
• Žmogiškųjų išteklių ir teisės departamentas

Savivaldos ir profesinės organizacijos

• VDU Studentų atstovybė
• VDU profesinė sąjunga

Nuorodos

• Vytauto Didžiojo universiteto tinklalapis
• Oficialus Vytauto Didžiojo universiteto Vimeo kanalas
• Vytauto Didžiojo universiteto paskaitų ir diskusijų videoįrašai
• Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybė
• Vytauto Didžiojo universiteto žurnalas „Sesija“
• Vytauto Didžiojo universiteto radijas