Kūrybiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:03, 15 gruodžio 2017 versija

Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas.
Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Šį puslapį siūloma ištrinti. Priežastis: „Sunkiai suvokiama teksto vertimo prasmė.“.
Jei manote, kad trinti nereikia, diskusijų puslapyje argumentuokite, kodėl. Tokiu atveju tikslinga pakeisti šį šabloną į „{{PTR}}“. Prieš priimant sprendimą tikslinga peržvelgti čia rodančius puslapius ir istoriją.

Kūryba yra reiškinys, kuriame susidaro kažkas naujo ir kažkaip vertingo. Sukurtas elementas gali būti nematerialus (pvz., Idėja, mokslinė teorija, muzikinė kompozicija arba pokštas) ar fizinis objektas (pvz., išradimas, literatūrinis darbas arba tapyba).

Akademinis susidomėjimas kūrybiškumu apima daugybę apibrėžimų ir sąvokų, susijusių su daugybe disciplinų: inžinerija, psichologija, kognityvinis mokslas, švietimas, filosofija (ypač mokslo filosofija), technologija, teologija, sociologija, lingvistika, verslo studijos, dainų rašymas ir ekonomika. Visa tai apima santykius tarp kūrybiškumo ir bendrojo intelekto, psichinių ir neurologinių procesų, asmenybės tipo ir kūrybingumo, kūrybiškumo ir psichinės sveikatos; kūrybiškumo skatinimo per švietimą ir mokymosi potencialą, ypač atsižvelgiant į technologijas; kūrybiškumo didinimo valstybinei ekonominei naudai ir kūrybinių išteklių panaudojimo mokymo ir mokymosi veiksmingumui didinti.

Apibrėžimas

Kūrybingumo mokslinio tyrimo santraukoje Michaelas Mumfordas pasiūlė tokį apibrėžimą: "Per pastarąjį dešimtmetį, atrodo, mes pasiekėme bendrą susitarimą, kad kūrybiškumas reiškia naujų, naudingų produktų gamybą" (Mumford, 2003, 110 p.), ^[1] arba Robert Sternberg žodžiais tariant, tai yra gamyba "kažko originalaus ir vertingo" ^[2]. Įvairių autorių apibrėžtys labai skyrėsi, išskyrus šiuos bendruosius bendrumus: Peter Meusburger mano, kad literatūroje galima rasti daugiau kaip šimtą skirtingų analizių. ^[3] Kaip pavyzdį, vienas apibrėžimas, pateiktas Elliso Paulo Torenso apibūdino kūrybą kaip "problemą, trūkumus, žinių spragas, trūkstamus elementus, nesuderinamumus ir pan., sunkumų nustatymą, sprendimų ieškojimą, spėjimų kūrimą arba hipotezių apie trūkumus formavimąsi: šių hipotezių bandymas ir pakartotinis testavimas, galbūt jų modifikavimas ir pakartotinis testavimas ir galiausiai rezultatų perdavimas." ^[4]

Aspektai

Kūrybiškumo teorijos (ypač tyrimai, kodėl kai kurie žmonės yra labiau kūrybingi nei kiti) daugiausia dėmesio skyrė įvairiems aspektams. Dominuojančia teorija yra Mel Rhodes taip vadinama "keturių P" teorija - procesas, produktas, asmuo (person) ir vieta (place).^[5] "Proceso" fokusavimas parodomas kognityviuose požiūriuose, kurie bando apibūdinti minties mechanizmus ir kūrybinio mąstymo metodus. Teorijos, kuriomis remiamasi skirtingo, o ne konvergenuojančio mąstymo (pvz. Guilford) arba kūrybinio proceso aprašymas (pvz. Wallas) yra visų pirma kūrybinio proceso teorijos. "Kūrybiškas" produktas dažniausiai būna kūrybiškumo (psichometrijos) ir kūrybinių idėjų, įtvirtintų kaip sėkmingos memetikos, vertinimas. ^[6] Psichometrinis požiūris į kūrybiškumą rodo, kad kūrybiškumas taip pat apima gebėjimą gaminti daugiau. ^[7] Kūrybiškos "asmenybės" pobūdis akcentuoja bendresnius intelektinius įpročius, tokius kaip atvirumas, idėjų generavimas, autonomija, kompetencija, tiriamasis elgesis ir kt. "Vietos" dėmesio centre atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis klestėja kūrybingumas, pvz. autonomijos laipsnis, galimybės naudotis ištekliais. Kūrybinis gyvenimo būdas dažnai yra apibūdinamas kaip nustatytų normų neatitinkantis požiūris ir elgesys, taip pat lankstumas. ^[7]

Išnašos

↑ Mumford, M. D. (2003). „Where have we been, where are we going? Taking stock in creativity research“. Creativity Research Journal. 15: 107–120. doi:10.1080/10400419.2003.9651403.
↑ Sternberg, Robert J. (2011). „Creativity“. Cognitive Psychology (6 leid.). Cengage Learning. p. 479. ISBN 978-1-133-38701-5.
↑ Meusburger, Peter (2009). „Milieus of Creativity: The Role of Places, Environments and Spatial Contexts“. In Meusburger, P.; Funke, J.; Wunder, E. (eds.). Milieus of Creativity: An Interdisciplinary Approach to Spatiality of Creativity. Springer. ISBN 978-1-4020-9876-5.
↑ Torrance, Paul. „Verbal Tests. Forms A and B-Figural Tests, Forms A and B.“. The Torrance Tests of Creative Thinking-Norms-Technical Manual Research Edition. Princeton, New Jersey: Personnel Press. p. 6.
↑ Mel Rhodes: An Analysis of Creativity. Phi Delta Kappan 1961, 42 leidimas, Nr. 7, 306–307 p.
↑ Gabora, Liane (1997). „The Origin and Evolution of Culture and Creativity“. Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmission. 1.
↑ ^7,0 ^7,1 Sternberg, Robert J. (2009). Jaime A. Perkins; Dan Moneypenny; Wilson Co (eds.). Cognitive Psychology. CENGAGE Learning. p. 468. ISBN 978-0-495-50629-4.

Taip pat skaitykite

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Kūrybiškumas

Šaltiniai

Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Mumford, M. D. (2003). „Where have we been, where are we going? Taking stock in creativity research“. Creativity Research Journal. 15: 107–120. doi:10.1080/10400419.2003.9651403.

[Sternberg_Cognitive_Psychology_2011-2] Sternberg, Robert J. (2011). „Creativity“. Cognitive Psychology (6 leid.). Cengage Learning. p. 479. ISBN 978-1-133-38701-5.

[Meusburger1-3] Meusburger, Peter (2009). „Milieus of Creativity: The Role of Places, Environments and Spatial Contexts“. In Meusburger, P.; Funke, J.; Wunder, E. (eds.). Milieus of Creativity: An Interdisciplinary Approach to Spatiality of Creativity. Springer. ISBN 978-1-4020-9876-5.

[Torrance_Test_Manual_Verbal-4] Torrance, Paul. „Verbal Tests. Forms A and B-Figural Tests, Forms A and B.“. The Torrance Tests of Creative Thinking-Norms-Technical Manual Research Edition. Princeton, New Jersey: Personnel Press. p. 6.

[5] Mel Rhodes: An Analysis of Creativity. Phi Delta Kappan 1961, 42 leidimas, Nr. 7, 306–307 p.

[Gabora-6] Gabora, Liane (1997). „The Origin and Evolution of Culture and Creativity“. Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmission. 1.

[Sternberg_2009_468-7] 7,0 ^7,1 Sternberg, Robert J. (2009). Jaime A. Perkins; Dan Moneypenny; Wilson Co (eds.). Cognitive Psychology. CENGAGE Learning. p. 468. ISBN 978-0-495-50629-4.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{beviltiškas}}
 {{trinti|Sunkiai suvokiama teksto vertimo prasmė.}}
-'''Kūrybiškumas''' – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti problemas. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės ([[vaizduotė]]s lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, [[poreikis]] nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Manoma, kad kūrybiškumas nevisada susijęs su dideliu [[intelektas|intelektu]].<ref name = "ME1">Medicinos enciklopedija, I tomas, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991. p. 474</ref>
 '''Kūryba''' yra reiškinys, kuriame susidaro kažkas naujo ir kažkaip vertingo. Sukurtas elementas gali būti nematerialus (pvz., [[Idėja]], [[mokslinė teorija]], [[muzikinė kompozicija]] arba [[pokštas]]) ar fizinis objektas (pvz., [[išradimas]], [[Literatūra | literatūrinis darbas]] arba [[tapyba]]).