Zigmantas Sierakauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
== 1863 m. sukilimas == |
== 1863 m. sukilimas == |
||
{{main|1863 m. sukilimas |
{{main|1863 m. sukilimas , mantvydas irgi prisidejo ziauriai todel mldc}} |
||
Prasidėjus [[1863]] m. sukilimui vietos vadovų pakviestas kovą grįžo į Lietuvą ir ėmėsi karo vado pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą. |
Prasidėjus [[1863]] m. sukilimui vietos vadovų pakviestas kovą grįžo į Lietuvą ir ėmėsi karo vado pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą. |
||
12:23, 8 gruodžio 2017 versija
| Zigmantas Sierakauskas | |
|---|---|
| |
| Sierakauskai | |
| |
| Herbas „Sierakowscy“ | |
| Gimė | 1826 m. gegužės 30 d. |
| Mirė | 1863 m. birželio 15 d. (37 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė |
 Vikiteka |
Zigmantas Sierakauskas |
Zigmantas Sierakauskas (lenk. Zygmunt Sierakowski, blrs. Зігмунт Ігнатавіч Серакоўскі, 1826 m. gegužės 30 d. carinės Rusijos Volynės gubernijoje (dabar Ukrainos Volynės sritis) – 1863 m. birželio 15 d., Vilnius) – vienas 1863 m. sukilimo vadų.
Biografija
Zigmanto Sierakausko senelis buvo Kosciuškos sukilimo dalyvis, tėvas Ignotas Sierakauskas žuvo 1831 m. sukilime, kai Zigmantui buvo vos penkeri metai.
Baigęs Žytomyro gimnaziją, Zigmantas 1845 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, kur studijavo matematiką, o vėliau istoriją, geografiją, statistiką, teisę[1].
Universitete suartėjo su radikalių pažiūrų studentais, prisijungė prie Aleksandro ir Pranciškaus Dalevskių organizacijos Lietuvos jaunimo sąjunga.
1848 m. po bandymo susisiekti su Galicijoje nacionalinę gvardiją buriančiu lenkų emigrantu generolu Juzefu Bemu Zigmantas Sierakauskas pašalintas iš universiteto, išsiųstas tarnauti į Orenburgą carinėje armijoje eiliniu.
1856 m. Zigmanti Sierakausko tarnyba baigėsi, jam suteiktas karininko laipsnis, jis grįžo į Sankt Peterburgą, kur 1857 m. įstojo į Generalinio štabo akademiją (rus. Николаевская академия Генерального штаба), kurią po poros metų baigė ir gavo štabo kapitono laipsnį.
Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiuose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir baudžiavos panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas A. Gerceną, Dž. Garibaldį, pas Napoleoną III prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.
1863 m. sukilimas
Prasidėjus 1863 m. sukilimui vietos vadovų pakviestas kovą grįžo į Lietuvą ir ėmėsi karo vado pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą.
Pirmosios kovos prieš caro kariuomenę įvyko balandžio 6 d. ties Raguva.
Balandžio 21 d. įvyko pirmas didesnis Genėtinių mūšis, kurį laimėjo Zigmanto Sierakausko vadovaujami sukilėliai. Tačiau vėliau, balandžio 25-26 d., 3 tūkst. caro kariuomenės pajėgų buvo apsuptas ir sužeistas prie Medeikių.
Gegužės 7-9 d. vyko Biržų kautynės, kuriose suimti sukilėlių vadai, atimta amunicija, sukilėliai Lietuvoje buvo priversti pereiti prie partizaninio karo taktikos.
Birželio 27 d. generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu pakartas Lukiškių aikštėje, o jo šeima suimta ir ištremta į Samarą. Palaikai paslėpti ant Gedimino kalno, buvusios tvirtovės teritorijos pakraštyje. 2017 m. palaidojimas buvo rastas[2].
Šeima
Zigmanto Sierakausko žmona buvo Apolonija Dalevska, Tito, Pranciškaus ir Konstantino sesuo.
Galerija
-
Z.Sierakauskas 1860 m. -
Z.Sierakauskas 1862 m. -
1863 m. sukilimo dalgininkai -
Genėtinių mūšio paminklinis akmuo -
Z.Sierakauskas kalėjime 1863 m. -
Z.Sierakausko pakorimo vieta Lukiškių aikštėje -
Z.Sierakausko pakorimo vieta Lukiškių aikštėje -
Atminimo lenta Lukiškių aikštėje -
2013 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas
