Rusijos imperijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
Atmestas 83.171.7.80 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
S (Atmestas 83.171.7.80 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas))
Tačiau svarbiausias XIX a. pradžios Rusijos istorijos įvykis buvo [[1812]] m. karas su Prancūzija. Jis subrandino rusų patriotizmą, ypač tarp bajorijos, kuriai ligtol beveik netekdavo net rusiškai kalbėti, nes pagal to meto madą ne tik viešumoje, bet ir namie buvo kalbama tik prancūziškai.
 
XIX a. pradžioje ne kartą keitėsi Rusijos vakarinės sienos. Po paskutinio karo su Švedija ([[1808]]–[[1809]] m.) Rusija prisijungė Suomiją ir Alandų salas. Iš prijungtų teritorijų buvo sudaryta Suomijos didžioji kunigaikštystė, kuri Rusijos imperijoje turėjo autonomiją. Pagal 1812 m. Bukarešto taikos su Turkija sąlygas Rusija gavo Besarabiją – nemažą teritoriją, esančią tarp Dnestro ir Pruto upių. Pagaliau pagal [[1815]] m. [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] sąlygas Rusijai teko buvusios [[Varšuvos kunigaikštystė]]s teritorija – nemažai lenkų žemių, [[Varšuva]] ir Lietuvos [[užnemunė]]. Iš šitų teritorijų buvo sudaryta [[Lenkijos karalystė]], iki [[1831]] m. turėjusi savo konstituciją ir ribotą autonomiją. xde
 
== Nikolajaus I laikotarpis (1825–1855 m.) ==
XIX a. 4-ame ir 5-ame dešimtmetyje Rusija plėtė teritorijas ir Vidurinės Azijos prieigose ir stiprino strategines pozicijas. Dėl politinių intrigų be didesnio pasipriešinimo Rusijos vasalais tapo Vyresniojo žuzo (''Semirečė'') kazachai. Taigi beveik visas [[Kazachstanas]] buvo prijungtas prie imperijos.
 
6-jo dešimtmečio pradžioje Rusija toliau plėtė savo įtaką Krymo ir Juodosios jūros regionuose. 1853 m. ji užpuolė Turkiją ir įsivėlė į trejus metus trukusį konfliktą, žinomą kaip [[Krymo karas]]. Šiame kare Turkiją parėmė Vakarų Europos šalys ir Rusija patyrė pralaimėjimą, jos tolesnė ekspansija šiame regione buvo pristabdyta. Tuomet Rusijos imperija nukreipė žvilgsnį į Rytus – [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantes. Čia [[1854]] m. Rytų [[Sibiras|Sibiro]] generalgubernatorius [[Nikolajus Muravjovas]] pradėjo derybas su Kinija dėl rytinės [[Amūras (upė)|Amūro]] dalies priklausomybės. Po kelerius metus trukusių derybų žymi dalis Amūro upės tapo Rusijos ir Kinija siena. 1858 m. čia atsikėlė pirmieji rusų kolonistai, Amūro pakrantėje buvo įkurtas Chabarovkos miestelis (vėliau – [[Chabarovskas]]). Jis tapo atramos punktu, iš kurio N. Muravjovas sparčiai plėtė carinės imperijos teritoriją į Rytus. xde.
 
== Aleksandro II laikotarpis (1855–1881 m.) ==

Naršymo meniu