Tarptautinė fonetinė abėcėlė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:IPA in IPA.svg|thumb|250px|''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle]]
[[Vaizdas:IPA in IPA.svg|thumb|250px|''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle]]
'''Tarptautinė fonetinė abėcėlė''' ({{en|International Phonetic Alphabet, IPA}}) arba '''TFA''' yra [[abėcėlė|abėcėlinė]] [[fonetika|fonetinio]] žymėjimo sistema, paremta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]]. Ją sukūrė [[Tarptautinė fonetikos asociacija]], siekdama sunorminti įvairių kalbų garsų užrašymą. <ref name="IPA 1999">International Phonetic Association (IPA), ''Handbook''.</ref> Tarptautinė fonetinę abėcėlę naudoja [[leksikografija|leksikografai]], žmonės, kurie moko(si) [[užsienio kalba|užsienio kalbų]], [[kalbotyra|kalbotyrininkai]], kalbos ir kalbėsenos [[patologija|patologai]], [[dainininkas|dainininkai]], [[aktorius|aktoriai]], [[dirbtinė kalba|dirbtinių kalbų]] kūrėjai bei [[vertėjas|vertėjai]].<ref name="world">{{Cite book|last=MacMahon|first=Michael K. C.|chapter=Phonetic Notation|editor=P. T. Daniels ir W. Bright|title=The World's Writing Systems|pages=821–846|publisher=Oxford University Press|year=1996|location=Niujorkas|isbn=0-19-507993-0}}</ref><ref>{{Cite book|first=Joan |last=Wall |title=International Phonetic Alphabet for Singers: A Manual for English and Foreign Language Diction |publisher=Pst |year=1989 |isbn=1877761508 |url=http://www.amazon.com/International-Phonetic-Alphabet-Singers-Language/dp/1877761508}}</ref>
'''Tarptautinė fonetinė abėcėlė''' ({{en|International Phonetic Alphabet, IPA}}) arba '''TFA''' yra [[abėcėlė|abėcėlinė]] [[fonetika|fonetinio]] žymėjimo sistema, paremta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]]. Ją sukūrė [[Tarptautinė fonetikos asociacija]], siekdama sunorminti įvairių kalbų garsų užrašymą. <ref name="IPA 1999">International Phonetic Association (IPA), ''Handbook''.</ref> Tarptautinę fonetinę abėcėlę naudoja [[leksikografija|leksikografai]], žmonės, kurie moko(si) [[užsienio kalba|užsienio kalbų]], [[kalbotyra|kalbotyrininkai]], kalbos ir kalbėsenos [[patologija|patologai]], [[dainininkas|dainininkai]], [[aktorius|aktoriai]], [[dirbtinė kalba|dirbtinių kalbų]] kūrėjai bei [[vertėjas|vertėjai]].<ref name="world">{{Cite book|last=MacMahon|first=Michael K. C.|chapter=Phonetic Notation|editor=P. T. Daniels ir W. Bright|title=The World's Writing Systems|pages=821–846|publisher=Oxford University Press|year=1996|location=Niujorkas|isbn=0-19-507993-0}}</ref><ref>{{Cite book|first=Joan |last=Wall |title=International Phonetic Alphabet for Singers: A Manual for English and Foreign Language Diction |publisher=Pst |year=1989 |isbn=1877761508 |url=http://www.amazon.com/International-Phonetic-Alphabet-Singers-Language/dp/1877761508}}</ref>


TFA sukurta taip, kad pavaizduotų tik tas kalbos savybes, kurias turi šnekamoji (oralinė/vokalinė) kalba: kalbos garsus, [[fonema]]s, [[intonacija|intonaciją]] ir [[žodis|žodžių]] bei [[skiemenų|skiemenų]] išskaidymą. Tam, kad būtų atskirtos papildomos savybės kaip griežimas dantimis, šveplavimas ar garsai, sukuriami su kiškio lūpa ar vilko gomuriu, gali būti naudojamas išplėstas simbolių rinkinys, vadinamas ''[[TFA papildymas|TFA papildymu]]'' ({{en|Extensions to the IPA}}).<ref name="world" />
TFA sukurta taip, kad pavaizduotų tik tas kalbos savybes, kurias turi šnekamoji (oralinė/vokalinė) kalba: kalbos garsus, [[fonema]]s, [[intonacija|intonaciją]] ir [[žodis|žodžių]] bei [[skiemenų|skiemenų]] išskaidymą. Tam, kad būtų atskirtos papildomos savybės kaip griežimas dantimis, šveplavimas ar garsai, sukuriami su kiškio lūpa ar vilko gomuriu, gali būti naudojamas išplėstas simbolių rinkinys, vadinamas ''[[TFA papildymas|TFA papildymu]]'' ({{en|Extensions to the IPA}}).<ref name="world" />

22:54, 4 gruodžio 2017 versija

IPA parašyta Tarptautine fonetine abėcėle

Tarptautinė fonetinė abėcėlė (angl. International Phonetic Alphabet, IPA) arba TFA yra abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle. Ją sukūrė Tarptautinė fonetikos asociacija, siekdama sunorminti įvairių kalbų garsų užrašymą. [1] Tarptautinę fonetinę abėcėlę naudoja leksikografai, žmonės, kurie moko(si) užsienio kalbų, kalbotyrininkai, kalbos ir kalbėsenos patologai, dainininkai, aktoriai, dirbtinių kalbų kūrėjai bei vertėjai.[2][3]

TFA sukurta taip, kad pavaizduotų tik tas kalbos savybes, kurias turi šnekamoji (oralinė/vokalinė) kalba: kalbos garsus, fonemas, intonaciją ir žodžių bei skiemenų išskaidymą. Tam, kad būtų atskirtos papildomos savybės kaip griežimas dantimis, šveplavimas ar garsai, sukuriami su kiškio lūpa ar vilko gomuriu, gali būti naudojamas išplėstas simbolių rinkinys, vadinamas TFA papildymu (angl. Extensions to the IPA).[2]

TFA simboliai yra sudaryti iš vieno arba daugiau elementų, priskiriamų dviems tipams: raidės ir diakritiniai ženklai. Pavyzdžiui, anglų kalbos raidė t TFA sistema gali būti užrašyta viena raide – [t], arba raide su diakritiniu ženklu – [t̺ʰ]. Tai priklauso nuo to, kaip tiksliai jos tarimą norima užrašyti. Dažnai foneminei transkripcijai naudojami pasvirieji brūkšniai, todėl /t/ yra mažiau tikslu nei [t] ar [t̺ʰ] ir, priklausomai nuo kalbos ir konteksto, gali reikšti abu garsus.

Retkarčiais Tarptautinė fonetikos asociacija prideda, panaikina ar pakeičia tam tikras raides ar diakritinius ženklus. Po paskutinio pakeitimo 2005 m.[4] TFA turi 107 raides, 52 diakritinius ir 4 prozodinius ženklus. Visi jie pavaizduoti TFA tinklalapyje.[5]

Šaltiniai

  1. International Phonetic Association (IPA), Handbook.
  2. 2,0 2,1 MacMahon, Michael K. C. (1996). „Phonetic Notation“. In P. T. Daniels ir W. Bright (red.). The World's Writing Systems. Niujorkas: Oxford University Press. pp. 821–846. ISBN 0-19-507993-0.
  3. Wall, Joan (1989). International Phonetic Alphabet for Singers: A Manual for English and Foreign Language Diction. Pst. ISBN 1877761508.
  4. „IPA: Alphabet“. Langsci.ucl.ac.uk. Nuoroda tikrinta 2012-11-20.
  5. „current IPA chart“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-11-20.[neveikianti nuoroda]