Valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Reverted 1 edit by 78.57.252.177 (talk) to last revision by Homo ergaster. (TW) |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
: ''Apie mėnesinį žurnalą – žr. [[Valstybė (žurnalas)]].'' |
|||
Aaaaabahahahahhsgsgsjsjaajhshshsakahahajajajahhajajajabhsjajabshjajahagsjsmabshsk |
|||
{{Šaltiniai}} |
|||
'''Valstybė''' – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę [[valdžia|valdžią]], nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir [[Suverenitetas|suverenitetą]]. |
|||
== Vaidmuo ir intervencijos ribos == |
== Vaidmuo ir intervencijos ribos == |
21:26, 29 lapkričio 2017 versija
- Apie mėnesinį žurnalą – žr. Valstybė (žurnalas).
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą.
Vaidmuo ir intervencijos ribos
Vaidmuo
Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai, koks turėtų būti valstybės vaidmuo:
- Etatizmas. Valstybės vaidmuo politiniame gyvenime suabsoliutinamas. Pasak G. Hėgelio: „Valstybė – tikslas savyje“. Variantai: autoritarinis, totalitarinis, demokratinis.
- Anarchizmas. Valstybinė organizacija laikoma negerove, krizių priežastimi. Tikslas – visuomenė be viešpatavimo, prievartos struktūros.
Intervencija
Praktinės politikos požiūriu kai kurios šiuolaikinės ideologijos griežtai skiria įvairias valstybės intervencijos sritis. Pirmoji jų siejama su valstybės uždaviniais kurti teisinę visuomenės infrastruktūrą, palaikyti teisėtumą ir tvarką, ginti nacionalinę teritoriją nuo išorės agresijos ir įtvirtinti tam tikras tradicines moralės normas. Antroji galima valstybės veiklos sritis – jos intervencija į ekonominę sistemą: tiesiogiai užsiimama gamyba arba ji reguliuojama, anuliuojama dalis ar net visos su privačia nuosavybe susijusios teisės, perskirstomos pajamos ir teikiamos paslaugos pagal kitokį nei rinkos principą (gauna tas, kas moka). „Naujųjų dešiniųjų politiniai sąjūdžiai JAV ir Vakarų Europoje dažnai palaiko valstybę pirmojoje srityje (pvz., pritaria didesnėms karinėms išlaidoms, laikosi dogmatinių moralinių pažiūrų), bet kartu siekia “apkarpyti" valstybę socialinės rūpybos bei ekonominio reguliavimo srityje. Kai kurios demokratinio socializmo atmainos laikosi priešingo įsitikinimo – jos pritaria moralinių nuostatų liberalizavimui bei valstybės vaidmens mažėjimui pirmojoje srityje, bet kartu reikalauja valstybės veiklos ekspansijos antrojoje srityje.