Margaret Mitchell: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
tvark.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{tvarkyti}}
| fonas= lit
{{copyvio|https://www.rasyk.lt/rasytojai/margaret-mitcel.html}}
[[Vaizdas:Margaret_Mitchell_NYWTS.jpg|miniatiūra|Margaret Mitčel|250px]]
| vardas = Margaret Mitčel
| paveikslėlis = Margaret_Mitchell_NYWTS.jpg
'''Margaret Mitčel''' (1900 m. lapkričio 8 d. – 1949 m. rugpjūčio 16 d.) – XX a. amerikiečių autorė ir žurnalistė.
| paveikslėlio apibūdinimas = Margaret Mitčel 1941 m.
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{gimė|1900|11|8}}
| gimimo vieta = [[Atlanta]], {{flagcountry|USA}}
| mirties data = {{mirė|1949|8|16|1900|11|8}}
| mirties vieta = [[Atlanta]], {{flagcountry|USA}}
| tautybė = amerikietė
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla =
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai = * [[Pulicerio premija]] (1937)
| parašas =
| vikiteka = Category:Margaret Mitchell
| pastabos =
}}


'''Margaret Mitčel''' ({{en|Margaret Munnerlyn Mitchell}}; [[1900]] m. [[lapkričio 8]] d. – [[1949]] m. [[rugpjūčio 16]] d.) – XX a. [[JAV|amerikiečių]] rašytoja, žurnalistė. [[Pulicerio premija|Pulicerio premijos]] laureatė, pagarsėjusi sukurtu romanu „[[Vėjo nublokšti (romanas)|Vėjo nublokšti]]“. Pagal šį bestselerį pastatytas to paties pavadinimo filmas „[[Vėjo nublokšti (1939 filmas)|Vėjo nublokšti]]“, kuris laimėjo 10 [[Oskaras|Oskarų]] ir dar penkiems buvo nominuotas.
= Karjera ir kūryba =
Rašytoja nuo pat vaikystės domėjosi istorija. Būdama 10 metų parašė keletą trumpų kūrinėlių ir pjesių, kurias vaidindavo savo tėvams. 


== Biografija ==
Studijavo Atlantoje, o 1922 – 1926 m. dirbo laikraštyje „Atlanta Journal“, netrukus pradėjo rašyti romaną ''Vėjo nublokšti'' (''Gone with the Wind''). Iki šių dienų romane pateiktas aprašymas turi didelę įtaką žmonėms susidarant Pilietinio karo vaizdą. Prie didžiulės romano sėkmės prisidėjo ir politinė situacija. 


M. Mičel gimė [[1900]] m. [[lapkričio 8]] d. [[Atlanta|Atlantoje]], [[Džordžija|Džordžijos valstijoje]] advokato šeimoje. Turėjo ketveriais metais vyresnį brolį Stefeną. Vaikystėje daug girdėjo apie praėjusios epochos įvykius, nes jos tėvas vadovavo vietos istorijos klubui. Tėvai buvo pergyvenę [[Jungtinių Valstijų pilietinis karas|JAV pilietinio karo]] (1861–1865) įvykius, o jo jos abu seneliai buvo karo dalyviais, kariavusiais pietiečių pusėje.
1937 m. autorei įteikta Pulicerio premija. 1939 m. pagal knygą ''Vėjo nublokšti'' pastatytas filmas, kuris laimėjo 10 Oskarų ir dar penkiems buvo nominuotas.


M. Mičel pradėjo mokytis [[Vašingtonas|Vašingtono]] seminarijoje, o [[1918]] m. įstojo į prestižinį moterų Smito koledžą [[Masačusetsas|Masačusetso valstijoje]]. Ji grįžo į Atlantą po motinos mirties per didžiąją gripo [[Pandemija|pandemiją]] [[1918]] m. perimti namų priežiūrą. Tais pačiais metais ji pergyveno dar vieną skaudų įvykį, kai [[Prancūzija|Prancūzijoje]] žuvo jos sužadėtinis leitenantas Henris. Po to kasmet šią dieną nusiųsdavo gėlių žuvusiojo motinai.
Pasirodžius romanui Margaret Mitčel daugiau nieko, išskyrus laiškus, neberašė. Didžioji dalis jos laiškų, raštų, laiškų kopijos, buvo sunaikinti. Ji mirė 1949 m. rugpjūčio 16 d. nuo autoavarijoje patirtų traumų. Be romano pasirodė trumpas apsakymas ''Prarastųjų svajonių sala''. 

[[1922]] m. ji įsidarbino laikraštyje „Atlanta Journal“. Tais pačiais metais ištekėjo už Berjeno Apšou, bet santuoka truko tik kelis mėnesius, pora išsiskyrė. Vėliau sutuoktinis rastas nužudytas. [[1925]] m. ji ištekėjo už draudimo agento Džono Maršo. [[1926]] m. patyrusi kulkšnies traumą nebegalėjo dirbti reportere. Netrukus metė šį darbą, pasak jos pačios, tapdama eiline provincijos dama, apsigyvenusi su vyru netoli garsiosios Persikų gatvės.

Rašytoja mirė Atlantoje [[1949]] m. [[rugpjūčio 16]] d. nuo autoavarijoje patirtų traumų. Ji buvo parblokšta automobilio, kelias dienas išbuvo be sąmonės.

== Kūryba ==

Būsima rašytoja nuo pat vaikystės domėjosi istorija. Būdama 10 metų parašė keletą trumpų kūrinėlių ir pjesių, kurias vaidindavo savo tėvams. Romaną „Vėjo nublokšt“ pradėjo rašyti dirbdama Atlantos laikraštyje. Romane pateiktas aprašymas turėjo didelę įtaką žmonėms susidarant Pilietinio karo vaizdą. Prie didžiulės romano sėkmės prisidėjo ir politinė situacija. Be romano, pasirodė trumpas apsakymas „Prarastųjų svajonių sala“. Vėliau autorė daugiau nieko, išskyrus laiškus, neberašė. Didžioji dalis jos laiškų, raštų, laiškų kopijos, buvo sunaikinti.

== Bibliografija ==


= Bibliografija =
Vertimai į lietuvių kalbą: 
Vertimai į lietuvių kalbą: 
* ''Vėjo nublokšti'' (vert. Vilmantas Vilkončius). Vilnius: [[Alma littera]], 2017.
* ''Skarlet vaikystė'' (vert. D. Bartašiūnaitė, J. Jašinskienė). Kaunas: Tyrai, 1995.

== Nuorodos ==


* [https://www.rasyk.lt/rasytojai/margaret-mitcel.html Biografija (''rasyk.lt'')]
''<nowiki>Vėjo nublokšti : [romanas] / Vilnius : Gamta, 1993-1994 ("Spindulio" sp. ("Vilties" sp.). - 2 t. </nowiki>''


{{DEFAULTSORT:Mitchell, Margaret}}
''Skarlet vaikystė : romanas / vertė D. Bartašiūnaitė, J. Jašinskienė. - Kaunas : UAB Knygų prekybos namai "Tyrai", 1995. - 539 p.''
[[Kategorija:Pulicerio premijos laureatai]]
[[Kategorija:JAV rašytojai]]

18:20, 25 lapkričio 2017 versija

Margaret Mitčel
Margaret Mitčel 1941 m.
Gimė 1900 m. lapkričio 8 d.
Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Mirė 1949 m. rugpjūčio 16 d. (48 metai)
Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Tautybė amerikietė
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Margaret Mitchell

Margaret Mitčel (angl. Margaret Munnerlyn Mitchell; 1900 m. lapkričio 8 d. – 1949 m. rugpjūčio 16 d.) – XX a. amerikiečių rašytoja, žurnalistė. Pulicerio premijos laureatė, pagarsėjusi sukurtu romanu „Vėjo nublokšti“. Pagal šį bestselerį pastatytas to paties pavadinimo filmas „Vėjo nublokšti“, kuris laimėjo 10 Oskarų ir dar penkiems buvo nominuotas.

Biografija

M. Mičel gimė 1900 m. lapkričio 8 d. Atlantoje, Džordžijos valstijoje advokato šeimoje. Turėjo ketveriais metais vyresnį brolį Stefeną. Vaikystėje daug girdėjo apie praėjusios epochos įvykius, nes jos tėvas vadovavo vietos istorijos klubui. Tėvai buvo pergyvenę JAV pilietinio karo (1861–1865) įvykius, o jo jos abu seneliai buvo karo dalyviais, kariavusiais pietiečių pusėje.

M. Mičel pradėjo mokytis Vašingtono seminarijoje, o 1918 m. įstojo į prestižinį moterų Smito koledžą Masačusetso valstijoje. Ji grįžo į Atlantą po motinos mirties per didžiąją gripo pandemiją 1918 m. perimti namų priežiūrą. Tais pačiais metais ji pergyveno dar vieną skaudų įvykį, kai Prancūzijoje žuvo jos sužadėtinis leitenantas Henris. Po to kasmet šią dieną nusiųsdavo gėlių žuvusiojo motinai.

1922 m. ji įsidarbino laikraštyje „Atlanta Journal“. Tais pačiais metais ištekėjo už Berjeno Apšou, bet santuoka truko tik kelis mėnesius, pora išsiskyrė. Vėliau sutuoktinis rastas nužudytas. 1925 m. ji ištekėjo už draudimo agento Džono Maršo. 1926 m. patyrusi kulkšnies traumą nebegalėjo dirbti reportere. Netrukus metė šį darbą, pasak jos pačios, tapdama eiline provincijos dama, apsigyvenusi su vyru netoli garsiosios Persikų gatvės.

Rašytoja mirė Atlantoje 1949 m. rugpjūčio 16 d. nuo autoavarijoje patirtų traumų. Ji buvo parblokšta automobilio, kelias dienas išbuvo be sąmonės.

Kūryba

Būsima rašytoja nuo pat vaikystės domėjosi istorija. Būdama 10 metų parašė keletą trumpų kūrinėlių ir pjesių, kurias vaidindavo savo tėvams. Romaną „Vėjo nublokšt“ pradėjo rašyti dirbdama Atlantos laikraštyje. Romane pateiktas aprašymas turėjo didelę įtaką žmonėms susidarant Pilietinio karo vaizdą. Prie didžiulės romano sėkmės prisidėjo ir politinė situacija. Be romano, pasirodė trumpas apsakymas „Prarastųjų svajonių sala“. Vėliau autorė daugiau nieko, išskyrus laiškus, neberašė. Didžioji dalis jos laiškų, raštų, laiškų kopijos, buvo sunaikinti.

Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą: 

  • Vėjo nublokšti (vert. Vilmantas Vilkončius). Vilnius: Alma littera, 2017.
  • Skarlet vaikystė (vert. D. Bartašiūnaitė, J. Jašinskienė). Kaunas: Tyrai, 1995.

Nuorodos