Kirtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:25, 19 lapkričio 2017 versija

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, suomių, latvių, vengrų kalbose – pirmame skiemenyje, kečujų, lenkų – priešpaskutiniame, prancūzų, gvaranių – paskutiniame. Klasikinėje arabų, lotynų kalbose kirčio vieta lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Anglų, ispanų, italų, portugalų kalbose kirčio vieta mažiau nuspėjama ir labiau priklauso nuo žodžio. Todėl šiose kalbose kirčio vietą reikia įsidėmėti (ispanų, portugalų kalbose tam naudojami diakritiniai ženklai). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus, laisvas ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose.

Kirtis lietuvių kalboje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių kalbos kirčiavimas.

Lietuvių kalboje yra:

dešininis kirtis, jis žymi tvirtaprãdę príegaidę;
kairinis kirtis;
riestinis kirtis, jis žymi tvirtagãlę príegaidę.

Lietuvių kalbos kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t. y. kirtis yra laisvas.

Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 Lietuvių kalboje yra:
 * [[dešininis kirtis]], jis žymi ''tvirtaprãdę [[Priegaidė|príegaidę]]'';
-* [[kairinis kirtis]];  jis rymi trumpesnį kirtį.
+* [[kairinis kirtis]];
 * [[riestinis kirtis]], jis žymi ''tvirtagãlę príegaidę''.
 [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] kirtis gali būti žodžio pradžioje, viduryje arba žodžio gale, t. y. kirtis yra laisvas.