Lukas Kranachas Vyresnysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
== Biografija ==
 
Lukas Kranachas gimė 18721472 m. [[Kronachas|Kronache]], tuo metu [[Bambergas|Bambergo]] vyskupijoje. Jo tėvas Hansas Maleris buvo dailininkas ir tikėtina, kad Lukas pirmuosius dailės mokslus išėjo pas jį. Lukas apie 1501−1504 m. gyveno [[Viena|Vienoje]]. Šiuo laikotarpiu datuoti pirmieji išlikę jo darbai ir dailininkas atsisakė Malerio pavardės, bei prisiėmė Kranacho pavardę pagal gimtojo miestelio pavadinimą. Jo ankstyvieji grafikos darbai rodo [[Diureris|Diurerio]] įtaką. Šio laikotarpio Luko tapyba artima taip vadinamai Dunojaus dailės mokyklai. 1505 m. Lukas Kranachas dokumentuotas Saksonijos elektoriaus Frydricho Išmintingojo tarnystėje [[Vitenbergas|Vitenberge]]. [[Venecija|Venecijietis]] dailininkas Jakopas de Barbaras irgi tuo metu tarnavo elektoriui ir padarė ilgalaikės įtakos Luko Kranacho kūrybai. Elektoriui Lukas kūrė paveikslus, sieninę tapybą, dekoracijas. Daugelis šių darbų neišliko. 1506 m. datuotas ir pasirašytas [[monograma]] paveikslas „Šv. Kotrynos mirtis“, kuris tikriausiai buvo nutapytas asmeniniu elektoriaus užsakymu. 1508 m. Lukas Kranachas lankėsi Nyderlanduose, Antverpene. Vėliau sekę jo darbai rodo [[Kventinas Maseisas|Kventino Maseiso]] ir [[Janas Gosartas|Jano Gosarto]] įtakas. 1508 m. Frydrichas Išmintingasis suteikė Lukui Kranachui herbą, kuriuo jis pasirašydavo ant vėlesnių kūrinių.
 
Vitenberge Lukas Kranachas vadovavo didelėms dirbtuvėms, kuriose dirbo jo sūnūs Hansas (apie 1513−1537) ir bendravardis Lukas (1515−1586), kad atskirti nuo tėvo pramintas „Jaunesniuoju“. Lukui Kranachui ir jo dirbtuvėms priskiriama daugiau nei 400 sukurtų paveikslų. Dailininkas buvo artimai susijęs su [[Martynas Liuteris|Martynu Liuteriu]], kuris dėstė Vitenbergo universitete, ir kitais [[reformacija|reformatais]]. Lukas Kranachas sukūrė daug M. Liuterio ir jo žmonos portretų, tapė scenas, atitinkančias reformatų ideologiją: „Kristus laimina vaikus“, „Kristus ir nusidėjėlė“. Taip pat Lukas Kranachas kūrė mitologinius paveikslus, sekuliarias scenas, bei buvo puikiu to meto portretistu. Lukas Kranachas gyveno [[Vitenbergas|Vitenberge]], buvo vienas žinomiausių ir turtingiausių miesto piliečių. Jam priklausė keli namai, [[vaistinė]], reformatų literatūros [[spaustuvė]]. Jis buvo miesto tarybos nariu ir kelis kartus užėmė burgmeisterio postą. Kai religinių karų metu 1547 m. Saksonijos elektorius Johanas Frydrichas buvo paimtas į nelaisvę katalikiškiškai pusei atstovaujančio [[Imperatorius Karolis V|imperatoriaus Karolio V]], Lukas Kranachas prisijungė prie elektoriaus jo nelaisvės metu [[Augsburgas|Augsburge]]. Po to 1552 m. lydėjo elektorių į [[Veimaras|Veimarą]], kur mirė 1553 m. spalio 16 d. Vėlyvieji jo darbai prarado didelę dalį ankstyvosios kūrybos originalumo, nes dėl didelės paklausos prie jų daug dirbo dirbtuvių asistentai. Taip pat vėlyvųjų kūrinių chronologija ir priskyrimas yra diskutuotini, nes tą patį herbą pasirašymui naudojo dailininko sūnus [[Lukas Kranachas Jaunesnysis]] ir vėlyvieji kūriniai dažniausiai nėra datuoti. Be tapybos darbų, Lukas Kranachas paliko daugiau nei 100 graviūrų.
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu