Baris (Italija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 41°08′0″ š. pl. 16°52′0″ r. ilg. / 41.13333°š. pl. 16.86667°r. ilg. / 41.13333; 16.86667 (Baris (Italija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 101: Eilutė 101:
* {{flagicon|IDN}} [[Bandungas]], [[Indonezija]]
* {{flagicon|IDN}} [[Bandungas]], [[Indonezija]]
* {{flagicon|AZE}} [[Sumgajitas]], [[Azerbaidžianas]]
* {{flagicon|AZE}} [[Sumgajitas]], [[Azerbaidžianas]]

<gallery>
File:Castello normanno-svevo (Bari) 2017.jpg
File:Izlošci zbirke u Bariju.jpg
File:Bari u rujnu.jpg
File:Palazzo del Governo (Bari).jpg
File:Spomenik u talijanskom gradu Bariju.jpg
File:Palazzo delle Finanze (Bari).jpg
File:Katedrala sv. Sabina.jpg
File:Katedrala sv. Sabina, Bari, Apulija.jpg
File:U Bazilici svetog Nikole u Bariju 2017.jpg
File:Nadvratnik crkve u Bariju.jpg
File:U Bariju u crkvi 2017.jpg
File:Crkva, Bari 2017.jpg
File:Muzej sv. Nikole.jpg
File:U Bariju gradu.jpg
</gallery>


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

13:28, 10 lapkričio 2017 versija

Baris
it. Bari
            
Bario panorama
Baris
Baris
41°08′0″ š. pl. 16°52′0″ r. ilg. / 41.13333°š. pl. 16.86667°r. ilg. / 41.13333; 16.86667 (Baris (Italija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Apulija Apulija
Provincija Bario provincija
Meras Michele Emiliano
Gyventojų (2009) 320 160
Plotas 116,20 km²
Tankumas (2009) 2 755 žm./km²
Pašto kodas 70121-70132
Tel. kodas 080
Tinklalapis comune.bari.it
Vikiteka Baris
Miesto globėjas (-ai) Šv. Mikalojus
Kirčiavimas Bãris (rom. Bãrijus)

Baris – miestas Italijos pietuose, Apulijos regiono sostinė. Išvystyta naftos apdirbimo, chemijos, metalurgijos pramonė. Yra universitetas, nacionalinis archeologijos muziejus, paveikslų galerija. Baris laikomas antru ekonomikos centru pietų Italijoje po Neapolio. Taip pat jis vadinamas uostų, universitetų ir Šv. Mikalojaus miestu. Miesto oro uostas pavadintas popiežiaus Jono Pauliaus II vardu – Karolio Voitylos oro uostu.

Istorija

Antikos laikais miestas vadinosi Barium (lotyniškai) arba Barion (graikiškai). 181 m. pr. m. e. minimas uostas, kuris regione tuo metu buvo žvejybos centras. Pirmasis miesto istorinis valdovas buvo vyskupas Gervazijus 347 m. Vėliau iki pat X a. miestą valdydavo Konstantinopolio vyskupai.

VI a. valdant Langobardams Baryje buvo įvestos taisyklės, kurios laikomos viena pirmųjų miesto konstitucijų – pagal ją savo taisykles kūrė kiti pietiniai miestai.

Vėliau ilgą laiką Baris buvo užgrobinėjamas ir valdomas vis kitų valdovų – musulmonų, bizantijos imperijos, normandų.

1087 m. mieste buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bazilika, kurioje laikomi šio šventojo palaikai atvežti iš Likijos. Nuo tų laikų į Barį keliauja daug piligrimų, kurie lanko šventojo kapą.

XV a. pabaigoje savo rezidenciją miestė pasistatė Neapolio karalystės princesė Izabelė. Netrukus Baris tapo šios karalystės dalimi. 1808 m. Neapolio karalystės karaliaus Murato paliepimu Baris buvo plečiamas ir tapo svarbiu regiono ekonominiu ir kultūriniu centru.

Per II pasaulinį karą Baris tapo vieninteliu Europos miestu, sulaukusių cheminio ginklo atakos. Bario oro reidas įvyko 1943 m. gruodžio 2 d.

Balkanų oro pajėgos, kurios rėmė partizanus Jugoslavijos kare, buvo įsikūrusios Baryje.

Ryšiai su Lietuva

Iš šio miesto yra kilusi Žygimanto Senojo žmona, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforza, kuri prisidėjo prie renesanso kultūros sklaidos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

2009 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimo proga Bario savivaldybės pagrindinėje salėje vyko šios šventės renginys ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos pristatymas.[1]

2009 m. liepos mėn. miesto taryba, minėdama Lietuvos vardo tūkstantmetį, prisidėdama prie Vilniaus – 2009 metų Europos kultūros sostinės garsinimo ir vertindama ilgametį Lietuvos miestų ir Bario bendradarbiavimą, nusprendė vieną miesto gatvę pavadinti Lietuvos vardu.[2] Tai buvo oficialiai atlikta 2010 m. vasario 9 dieną.[3]

Mieste kiekvienais metais vyksta Lietuvos kultūros pristatymo renginiai, parodos, rengiami verslininkų susitikimai.

Bario dialektas

Nors dabar Bario miestas yra išsivystęs uostas ir universitetų miestas, jis turi išlaikęs daug tradicijų, paremtų globėjo Šv. Mykolo. Visoje Italijoje Bario miestas žinomas dėl savo išskirtinio dialekto, ypač naudojamo miesto senamiestyje. Italų ir graikų žvejai tarpusavyje sukūrė pidžiną, kurį net ir šiuo metu vietiniai graikų žvejai supranta.

Administracinis skirstymas

Bario miestas dalinamas į devynias savivaldybes, o šios – į dvidešimt kvartalų.

Bario savivaldybės
Savivaldybė Kvartalai
I Palese Macchie & Santo Spirito-Catino-San Pio
II San Paolo & Stanic
III Picone & Poggiofranco
IV Carbonara-Santa Rita, Ceglie del Campo & Loseto
V Japigia, Torre a Mare & San Giorgio
VI Carrassi, San Pasquale & Mungivacca
VII Madonnella
VIII Libertà & Marconi-San Girolamo-Fesca
IX Murat & San Nicola

Fiera del Levante paroda

Fiera del Levante paroda, kuri vyksta mieste kiekvieną rugsėjį, laikoma viena didžiausių parodų Adrijos jūros regione. Fiera del Levante parodoje eksponuojami agrikultūros ir pramonės sričių gaminiai ir paslaugos.

Bario maistas

Bario virtuvė, kuri laikoma viena tradiciškiausių ir vertingiausių Italijos virtuvių, paremta trimis pagrindiniais miesto agrikultūros produktais – kviečiais, alyvų aliejumi ir vynu. Bario miesto virtuvę taip pat labai praturtina vietiniai vaisiai ir daržovės.

Sportas

Vietinis futbolo klubas AS Bari žaidžia šalies lygoje Serie B. Namų rungtynes ekipa žaidžia Bario Šv. Mykolo stadione, talpinančiame 58 000 žmonių. Šiame stadione 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas, o 1991 m. – Europos taurės finalas.

Miestai partneriai

Bario miestas turi šiuos miestus partnerius:

Nuorodos

Šaltiniai