Arvydas Juozaitis

Arvydas Juozaitis
Gimė	1956 m. balandžio 18 d. Vilnius
Veikla	Lietuvos filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Vinco Kudirkos premija DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas Ievos Simonaitytės premija Baltijos Asamblėjos literatūros premija
Vikiteka	Arvydas Juozaitis

Arvydas Juozaitis (g. 1956 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

1980 m. baigė Vilniaus universitetą, ekonomistas. 1986 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Vilhelmas Diltėjus: istorinis subjektas ir subjektyvioji realybė“.

1985–1987 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas, 1987–2001 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998–2004 m. Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001–2003 m. LR Ministro Pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009–2012 m. gyveno Rygoje. Nuo 2012 m. dirba LTOK viceprezidentu. Nuo 2013 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2015 m. docentas.

Sportinė veikla

• 1974 – 1977 m. daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas
• 1976 m. TSRS plaukimo čempionas ir rekordininkas
• TSRS Tarptautinės klasės sporto meistras
• 1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 100 m. krūtine – 1:04.23; 200 m. krūtine – 6 vieta; 4x100 kombinuotoje estafetėje – 5 vieta; Olimpinis rekordininkas 100 m krūtine.
• 1976 m. Peskaroje (Italija) Europos taurės laimėtojas.
• 1988 m. vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatorių, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys.
• 2003 – 2017 m. LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas
• 2012 – 2017 m. LTOK viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys

Politinė veikla

1988 m. vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio seimo narys, seimo tarybos narys. Pirmuose laisvuose rinkimuose (1989) į TSRS Liaudies Deputatų suvažiavimą Sąjūdžio iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A. Brazauską. Politinės kovos su Maskva sumetimų vardan, likus kelioms savaitėms iki rinkimų savo kandidatūrą nuėmė. 1990 m. vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų.

1994–1998 m. Santarvės fondo kūrėjas ir pirmininkas.

Literatūrinė veikla

1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas; 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas; 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. 2007–2009 m. – žurnalo „Baltika“ (Kaliningradas/Karaliaučius) ir žurnalo „Paralelės“ (Kaliningradas/Karaliaučius-Klaipėda) redakcinių kolegijų narys.

Pastatytos pjesės ir kt.

• „Veidas lange“ – 1996, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys;
• „Iliuzijų slėnis“ – 1996, LTV, rež. V. Svirskis;
• „Vien žingsniai“ – 1996, LR, rež. A. Pociūnas;
• „Vyras iš gatvės“ – 1998, Tauragės liaudies teatras, rež. G. Urmonaitė;
• „Šuns metai“ – 1999, Tauragės liaudies teatras, rež. G. Urmonaitė;
• „Salomėja“ – 2007, Šiaulių teatras, rež. A. Vidžiūnas;
• „Potsdamo aikštė“ – 2008, Kaliningrado/Karaliaučiaus šokio teatras „Inkliūzai“, rež. N. Agulnik;
• „Širdis Vilniuje“ – 2012, Valstybinis Jaunimo teatras, Vilnius, rež. J.Vaitkus ir A.Vidžiūnas;
• „Karalienė Luizė“ – 2015, Klaipėdos dramos teatras, rež. G. Padegimas.

• Dokumentinio filmo apie Tėvą Stanislovą – „Stotis tyloje“ – scenarijaus autorius ir kūrėjas – 1997, Vilnius, studija "А", rež. A. Bugvilionienė.

• (Projektas-libretas roko operai „Kalanta“ apie Romą Kalantą, – 2007, komp. K. Antanėlis.)

Bibliografija

• Sąjūdis ir demokratija. – Vilnius: Periodika, 1990.
• Valdžia ir laisvė. – Vilnius: Žurnalistika, 1990 ir 1998.
• The Lithuanian Independence Movement and National Minorities. – Frankfurt am Main: J. W. Goethe-University, 1992.
• Nepriklausomybės kryžkelė: straipsniai, kelionės, interviu. – Vilnius: Liktarna, 1992.
• Tarp žmonių: publicistiniai portretai. – Vilnius: Diena, 1993.
• Laiškai post scriptum: esė. – Vilnius: Viltis, 1995.
• Šanchajaus istorijos: apsakymai. – Kaunas: Santara, 1995.
• Tėvas Stanislovas: pasakojimų knyga. – Vilnius: Džiugas, 1995.
• Alsavimas: teatro novelės, pjesės. – Kaunas: Santara, 1996.
• Salomėja – sunkiausi metai: drama. – Vilnius: Regnum, 1995.
• Vilniaus langas: trys dalys. – Vilnius: Margi raštai, 1998 – 2000.
• Prisilietimai: apybraižos. – Vilnius: Pradai, 1999.
• Ištvermės metai ir A. Brazauskas: 1990–1997 metų politinė patirtis. – Vilnius: A. Remeikos leidykla, 2001.
• Kultūros įkvėpiai. – Vilnius: Mažasis vyturys, 2001.
• Laikraštis I: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
• Karalių miestas be karalių: grožinė eseistika. – Klaipėda: Eglės leidykla, 2006–2007; Vinius: Alma littera, 2014.
• Ryga – niekieno civilizacija: grožinė publicistika. – Vilnius: Alma littera, 2011, 2014.
• Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių teatras. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
• Kraštai ir žmonės: grožinė eseistika. – Vilnius: Alma littera, 2014.
• Napoleonas. 101 diena. – Vilnius: Alma littera, 2015.
• Karalienė Luizė teatre. – Klaipėda: Druka, 2015
• Klaipėda – Mėmelio paslaptis: miesto epas. – Vilnius: Alma littera, 2016.
• Kuršių nerija kaip sąžinė. – Klaipėda: Kuršių nerijos nac. parkas, 2016.

Įvertinimas

• 1992 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija
• 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinas
• 2004 m. „Varpų“ žurnalo literatūrinė premija
• 2007 m. Ievos Simonaitytės literatūrinė premija
• 2009 m. Klaipėdos „Tolerancijos sparnai“
• 2011 m. Baltijos asamblėjos literatūros premija
• 2012 m. Liudviko Rėzos premija
• 2013 m. Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinas
• 2014 m. Juozo Keliuočio literatūrinė premija