Stanislovas Kiška: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:54, 31 spalio 2017 versija

Stanislovas Kiška

Kiškos

Ąžuolynas (herbas)

Mirė	1513 m. ar 1514 m.
Tėvas	Petras Strumila
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Mantigirdaitė
Vaikai	Petras Kiška Barbora Kiškaitė Ona Kiškaitė

Veikla	Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.

Stanislovas Strumila (pravarde Kiška, m. 1513 m. pabaigoje ar 1514 m. pradžioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminės, Kiškų giminės pradininkas. Giminės vardas kilo iš jo pravardės. Tėvas Petras Strumila.

Šeima

žmona Sofija Mantigirdaitė, sūnus Petras Kiška. Duktė Barbora ištekėjo už Jurgio, Ona – už Jono Radvilos.^[1]

Valstybės tarnyba

1488 m. LDK pastalininkis, 1492 m. – Lydos vietininkas ir didžiojo kunigaikščio dvaro maršalka. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais (1492–1506 m.) dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybėse į Maskvą ir pasitinkant Maskvos pasiuntinius Vilniuje. 1494 m. pasitiko didžiąją pasiuntinybę, 1495 m. – atvykstančią Ldk Aleksandro žmoną Eleną. 1498 m. ir 1500 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybei į Maskvą. 1492 m. rugpjūčio mėn. jis ir Vaitiekus Narbutas Ldk Aleksandrui atstovavo Petrakavo elekciniame seime Lenkijoje ir perdavė LDK didžiojo kunigaikščio ir Ponų Tarybos pritarimą, kad lenkai, remdamiesi mirusio valdovo Kazimiero valia, savo karaliumi išrinktų Joną Albrechtą. Su Ldk Aleksandro įgaliojimais jis į Lenkiją vyko ir 1495 m. rudenį, o 1496 m. lapkričio mėn. drauge su juo Parčeve susitiko su išrinktuoju Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu.

1499 m. sausio 9 d. su kitais Ponų Tarybos nariais pasirašė Aleksandro įgaliojimą Žemaičių vyskupui Martynui bei LDK maršalkai Jonui Zaberezinskiui vykti į Lenkiją ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu derėtis dėl unijos. Pritarė 1501 m. Mielniko aktui. Nuo 1499 m. Smolensko vietininkas, pradėjo Smolensko tvirtovės stiprinimo darbus. 1502 m. birželio mėn. vadovavo Smolensko gynybai nuo Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės. 1502–1507 m., Konstantinui Ostrogiškiui patekus į maskvėnų nelaisvę – Lietuvos didysis etmonas. Konfliktavo su Ldk Aleksandro favoritu kunigaikščiu Mykolu Glinskiu, jo intrigomis 1505 m. laikinai pašalintas iš Ponų Tarybos. 1506 m. sausio 6 d. vadovavo vykstančiai į Liublino seimą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijai. Nuo 1508 m. Gardino seniūnas, padėjo malšinti 1508 m. Glinskio maištą. Nuo 1512 m. Lietuvos didysis maršalka. 1508 m. ir 1511 m. dalyvavo komisijoje sienoms su Lenkija ir Mazovija patikrinti.^[2]

Šaltiniai

↑ Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
↑ Nelė Asadauskienė. Stanislovas Kiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 185 psl.

Nuorodos

Genealogija

Politinis postas
Prieš tai: Stanislovas Jonavičius Kęsgaila	Lietuvos didysis etmonas 1502–1507	Po to: Konstantinas Ostrogiškis
Prieš tai: Mikalojus Kęsgaila	Lietuvos didysis maršalka 1512–1513	Po to: Jonas Radvila I

[1] Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.

[2] Nelė Asadauskienė. Stanislovas Kiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 185 psl.

[1]

[2]

@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 == Biografija ==
-Kilęs iš [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[lenkai|lenkų]] ir [[čekai (tauta)|čekų]] kilmės lietuvių [[Magnatas|didikų]] giminės, [[Kiškos|Kiškų]] giminės pradininkas. Giminės vardas kilo iš jo pravardės. Tėvas [[Petras Strumila]], žmona Sofija Mantigirdaitė, sūnus [[Petras Kiška]]. Duktė Barbora ištekėjo už [[Jurgis Radvila I|Jurgio]], Ona – už [[Jonas Radvila I|Jono Radvilos]].<ref>[[Nelė Asadauskienė]]. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) [[Vilnius]], [[2003]].</ref>
+Kilęs iš [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[lenkai|lenkų]] ir [[čekai (tauta)|čekų]] kilmės lietuvių [[Magnatas|didikų]] giminės, [[Kiškos|Kiškų]] giminės pradininkas. Giminės vardas kilo iš jo pravardės. Tėvas [[Petras Strumila]].
+==Šeima ==
+žmona Sofija Mantigirdaitė, sūnus [[Petras Kiška]]. Duktė Barbora ištekėjo už [[Jurgis Radvila I|Jurgio]], Ona – už [[Jonas Radvila I|Jono Radvilos]].<ref>[[Nelė Asadauskienė]]. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) [[Vilnius]], [[2003]].</ref>
+== Valstybės tarnyba ==
 [[1488]] m. LDK [[pastalininkis]], [[1492]] m. – [[Lyda|Lydos]] vietininkas ir didžiojo kunigaikščio dvaro [[maršalka]]. Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] valdymo metais (1492–[[1506]] m.) dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybėse į [[Maskva|Maskvą]] ir pasitinkant Maskvos pasiuntinius [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1494]] m. pasitiko didžiąją pasiuntinybę, [[1495]] m. – atvykstančią Ldk Aleksandro žmoną Eleną. [[1498]] m. ir [[1500]] m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybei į Maskvą. 1492 m. rugpjūčio mėn. jis ir [[Vaitiekus Narbutas]] Ldk Aleksandrui atstovavo [[Petrakavas|Petrakavo]] elekciniame seime [[Lenkija|Lenkijoje]] ir perdavė LDK didžiojo kunigaikščio ir [[Ponų taryba|Ponų Tarybos]] pritarimą, kad [[lenkai]], remdamiesi mirusio valdovo [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] valia, savo karaliumi išrinktų [[Jonas Albrechtas|Joną Albrechtą]]. Su Ldk Aleksandro įgaliojimais jis į Lenkiją vyko ir [[1495]] m. rudenį, o [[1496]] m. lapkričio mėn. drauge su juo [[Parčevas|Parčeve]] susitiko su išrinktuoju Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu.