Pasaulio sveikatos organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
'''Pasaulio sveikatos organizacija''' ('''PSO''', [[anglų kalba|angl.]] '''WHO''' – ''World Health Organization'') – tai [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]] padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės [[sveikata|sveikatą]], kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kt. Taip pat bendradarbiauja kovoje su [[narkotikai]]s, prisideda prie atliekamų mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Pagal PSO konstituciją, organizacijos misija – siekti, kad visi žmonės pasiektų kiek įmanoma geriausią sveikatą. |
'''Pasaulio sveikatos organizacija''' ('''PSO''', [[anglų kalba|angl.]] '''WHO''' – ''World Health Organization'') – tai [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]] padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės [[sveikata|sveikatą]], kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kt. Taip pat bendradarbiauja kovoje su [[narkotikai]]s, prisideda prie atliekamų mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Pagal PSO konstituciją, organizacijos misija – siekti, kad visi žmonės pasiektų kiek įmanoma geriausią sveikatą. |
||
Organizacija įkurta [[1948]] m. [[balandžio 7]] d., pagrindinė būstinė [[Ženeva|Ženevoje]]. Turi atskirus padalinius visuose žemynuose. Tikrąja PSO nare Lietuva tapo [[1991]] m. lapkritį, PSO biuras Lietuvoje įsteigtas [[1994]]-aisiais. [[2015]] m. [[Lietuva]] tapo |
Organizacija įkurta [[1948]] m. [[balandžio 7]] d., pagrindinė būstinė [[Ženeva|Ženevoje]]. Turi atskirus padalinius visuose žemynuose. Tikrąja PSO nare Lietuva tapo [[1991]] m. lapkritį, PSO biuras Lietuvoje įsteigtas [[1994]]-aisiais. [[2015]] m. [[Lietuva]] tapo pirmąja iš Baltijos valstybių, kurioje buvo surengta PSO Europos regiono komiteto sesija. Šis PSO regioninis komitetas yra pagrindinė institucija, formuojanti sveikatos politiką Europoje.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniuje-i-posedi-renkasi-pasaulio-sveikatos-organizacijos-europos-regiono-komitetas-56-527736|title=Vilniuje į posėdį renkasi Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komitetas|website=[[15min]]|access-date=2017-10-24}}</ref> |
||
== Tyrimai == |
== Tyrimai == |
||
17:09, 24 spalio 2017 versija
|
| |
| Trumpinys | WHO OMS |
| Oficialios kalbos | arabų, anglų, prancūzų, ispanų, kinų, rusų |
| Generalinis sekretorius |  Tedros Adhanom (2017)
|
| Įkurta | 1948 m. |
| Nariai | 194 |
| Būstinė | Ženeva, Šveicarija |
| Oficiali svetainė | http://www.who.int/ |
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, angl. WHO – World Health Organization) – tai Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės sveikatą, kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kt. Taip pat bendradarbiauja kovoje su narkotikais, prisideda prie atliekamų mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Pagal PSO konstituciją, organizacijos misija – siekti, kad visi žmonės pasiektų kiek įmanoma geriausią sveikatą.
Organizacija įkurta 1948 m. balandžio 7 d., pagrindinė būstinė Ženevoje. Turi atskirus padalinius visuose žemynuose. Tikrąja PSO nare Lietuva tapo 1991 m. lapkritį, PSO biuras Lietuvoje įsteigtas 1994-aisiais. 2015 m. Lietuva tapo pirmąja iš Baltijos valstybių, kurioje buvo surengta PSO Europos regiono komiteto sesija. Šis PSO regioninis komitetas yra pagrindinė institucija, formuojanti sveikatos politiką Europoje.[1]
Tyrimai
Remiantis PSO apskaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.[2]
PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio, kai tuo tarpu vidutiniškai Europoje – 10 litrų.[3] Anot PSO, per metus nuo tabako mirštančių žmonių skaičius nuo 4 mln. šio šimtmečio pradžioje išaugo iki dabartinių 7 milijonų. Tabakas tapo svarbiausia mirties, kurios galima išvengti, priežastimi pasaulyje.[4] Lietuvoje rūkančiųjų skaičius sumenko nuo 27 proc. 2012-aisiais iki 24 proc. 2014 m.[5]
Šaltiniai
- ↑ „Vilniuje į posėdį renkasi Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komitetas“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
- ↑ „Ligota šalis“. IQ. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
- ↑ „PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
- ↑ „PSO: tabakas nužudo 7 mln. žmonių per metus ir labai kenkia aplinkai“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
- ↑ „PSO ekspertai Lietuvą ragina didinti akcizus alkoholiui ir kovoti su jaunimo rūkymu“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.