Pasaulio sveikatos organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Migrating 110 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q7817 (translate me) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
Organizacija įkurta [[1948]] m. [[balandžio 7]] d., pagrindinė būstinė [[Ženeva|Ženevoje]]. Turi atskirus padalinius visuose žemynuose. |
Organizacija įkurta [[1948]] m. [[balandžio 7]] d., pagrindinė būstinė [[Ženeva|Ženevoje]]. Turi atskirus padalinius visuose žemynuose. |
||
Remiantis PSO apskaičiavimais, [[Lietuva|Lietuvos]] finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. [[euras|eurų]] – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.<ref>{{Cite web|url=https://www.naujienos.lt/leidinys/iq/ligota-salis/|title=Ligota šalis|website=[[IQ (žurnalas)|IQ]]}}</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išnašos}} |
|||
{{Commons|World Health Organisation|no=T}} |
{{Commons|World Health Organisation|no=T}} |
||
15:57, 24 spalio 2017 versija
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, angl. WHO – World Health Organization) – tai Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės sveikatą, kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kt. Taip pat bendradarbiauja kovoje su narkotikais, prisideda prie atliekamų mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Pagal PSO konstituciją, organizacijos misija – siekti, kad visi žmonės pasiektų kiek įmanoma geriausią sveikatą.
Organizacija įkurta 1948 m. balandžio 7 d., pagrindinė būstinė Ženevoje. Turi atskirus padalinius visuose žemynuose.
Remiantis PSO apskaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.[1]