Vilniaus–Kauno geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
→‎Stotys: neegzistuojanti foto -> esanti foto
Eilutė 49: Eilutė 49:
<gallery>
<gallery>
Vilnius Railway Station.jpg|[[Vilniaus geležinkelio stotis]]
Vilnius Railway Station.jpg|[[Vilniaus geležinkelio stotis]]
Kaisiadorys02.jpg|[[Kaišiadorių geležinkelio stotis]]
Kaisiadoriu stotis.JPG|[[Kaišiadorių geležinkelio stotis]]
Kaunas train station.jpg|[[Kauno geležinkelio stotis]]
Kaunas train station.jpg|[[Kauno geležinkelio stotis]]
</gallery>
</gallery>

16:17, 9 spalio 2017 versija

Geležinkelis Vilnius–Kaunas
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva
Stočių skaičius20
MiestaiVilnius VievisKaišiadorysKaunas
Pagrindinė informacija
TipasTarpmiestinis
OperatoriusLietuvos geležinkeliai
Statybų pradžia1859 m.
Atidarymas1862 m.
Techninė informacija
Ilgis104 km
Vėžė1520 mm vėžė
Elektrifikacija1975 m.
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Vilniaus – Kauno geležinkelis – 104 km ilgio elektrifikuota 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linija, jungianti Lietuvos sostinę Vilnių su antru pagal dydį šalies miestu Kaunu ir einanti per šešių savivaldybių teritoriją.

Istorija

Elektrinis traukinys EJ 575 Vievyje

Vilniaus – Kauno geležinkelio linija pradėta tiesti kartu su Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelu 1859 m. pavasarį, o traukinių eismas linija atidarytas 1862 m. kovo 15 d.[1] Tiesiant geležinkelį iškasti tuneliai Kaune ir Paneriuose. Tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę, tačiau tarybiniais metais jo svarba vėl išaugo. 1975 m. baigta šio ruožo elektrifikacija. Dabar Vilniaus – Kauno geležinkelis yra intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.

Geležinkelio istorijoje neišvengta ir skaudžių nelaimių bei incidentų. 1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose įvyko didžiausia Lietuvos istorijoje geležinkelio katastrofa. 1994 m. lapkričio 6 d. netoli Vievio buvo susprogdintas tiltas per Bražuolės upę.

Keleivių susisiekimas

Elektrinis traukinys EJ 575 pašto ženkle [2]

Šiuo metu per dieną maršrutu tarp Vilniaus ir Kauno kiekviena kryptimi važiuoja 14 elektrinių traukinių. Reisai aptarnaujami dviaukščiais Čekijoje pagamintais EJ 575 elektriniais traukiniais. Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno trukmė priklausomai nuo sustojimų skaičiaus svyruoja tarp 1 valandos ir 1 valandos 40 minučių.[3] Atskiromis Vilniaus – Kauno geležinkelio atkarpomis naudojasi ir kitomis kryptimis (iš Vilniaus į Klaipėdą, Trakus ar Varėną) važiuojantys keleiviniai traukiniai.

Stotys

Didesnės geležinkelio stotys linijoje:

Šaltiniai