Lenkijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
'Karalystė' šiuo atveju iš didžiosios raidės, atkreipti dėmesio į pilną valstybės pavadinimą (Lietuvos Respublika, Lietuvos Karalystė) |
Atšauktas naudotojo 78.61.230.14 (Aptarimas) darytas keitimas 5240661 |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
|_noautocat = taip |
|_noautocat = taip |
||
|vietinis pavadinimas = <small>Królestwo Polskie</small> |
|vietinis pavadinimas = <small>Królestwo Polskie</small> |
||
|ilgas pavadinimas = Lenkijos |
|ilgas pavadinimas = Lenkijos karalystė |
||
|paprastas_pav = |
|paprastas_pav = |
||
|žemynas = Europa |
|žemynas = Europa |
||
Eilutė 50: | Eilutė 50: | ||
}} |
}} |
||
{{Lenkijos istorija}} |
{{Lenkijos istorija}} |
||
'''Lenkijos |
'''Lenkijos karalystė''' (tam tikrais etapais vadinta '''Lenkijos kunigaikštyste''') – istorinė valstybė dabartinės [[Lenkija|Lenkijos]] ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. [[1569]] m. ji įjungta kartu su [[LDK]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], kur išlaikė savivaldą iki [[1795]] m. |
||
== Susikūrimas == |
== Susikūrimas == |
16:36, 28 rugsėjo 2017 versija
Królestwo Polskie Lenkijos karalystė | ||||
ATR dalis (1569-1795) | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Lenkija 1025 | ||||
Sostinė | Gnieznas, Krokuva, Poznanė | |||
Kalbos | lenkų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Lenkijos karalius | ||||
1025 (pirmas) | Boleslovas I Narsusis | |||
1764-1795 (paskutinis) | Stanislovas Augustas | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Boleslovo karūnavimas | 1025 m., 1025 | |||
- Trečiasis padalinimas | 1795 m. | |||
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.
Susikūrimas
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 956 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.
Boleslovas Narsusis
Mieško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
Susiskaldymas
Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities Silezijos, kuri nuo tada atiteko Bohemijai.
Suvienijimas
1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.