Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 78.62.18.195 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) |
|||
Eilutė 190: | Eilutė 190: | ||
* Afganistano karo veteranų klubo muziejus |
* Afganistano karo veteranų klubo muziejus |
||
* Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus |
* Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus |
||
* Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos Sporto informacijos centras-muziejus |
|||
== Sveikatos apsauga == |
== Sveikatos apsauga == |
15:40, 20 rugsėjo 2017 versija
Alytus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Alytaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 52 933 | |||||||||||||||
Plotas | 48 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 1 103 žm./km² | |||||||||||||||
Altitudė | 93 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | centrinis LT-62001 | |||||||||||||||
Tinklalapis | www.alytus.lt | |||||||||||||||
Vikiteka | Alytus | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
- Kitos reikšmės – Alytus (reikšmės).
Alytus – yra šeštasis Lietuvos miestas pagal dydį, didžiausias Pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.
Per Alytų iš pietryčių Šiaurės vakarų link teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, kairiajame – Alytus II (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante):
- Alytuje II yra miesto centras, telkšo Dailidės ežeras, yra miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, Jaunimo parkas;
- Alytuje I yra žydų kapinės, Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia, pietuose stūkso Alytaus piliakalnis ir teka Alytupis.
Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, Likiškiuose. Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 4 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai (archit. A. Kulvietis), valstybiniai vaikų globos namai, 3 pašto poskyriai.
Istorija
Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu čia stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.
Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 m. kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, Užnemunėje auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Alytų užrašė Barborai Radvilaitei. [3] 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš Trakų ir Merkinės Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. 1795 m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815–1915 m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.
1915 m., kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. 1941 m. birželio 22-23 d. šalia miesto įvyko Alytaus mūšis, kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po 1963 m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. 1977 m. kovo 30 d. Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas. [4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIV a. | ? | Trakų kunigaikštystė | |
1413–1565 m. | Alytaus valsčius (1466 m.) | Trakų vaivadija | |
1565–1775 m. | Alytaus valsčiaus centras, Alovės valsčius (Alytus II XIX a.) |
Alytaus apskrities centras | |
1795–1801 m. | Trakų apskritis | ||
1801 m. | Alytaus apskrities centras | ||
1801–1915 m. | Trakų apskritis (Alytus I), Kalvarijos apskritis (Alytus II) |
Vilniaus gubernija (Alytus I), 1867–1915 m. Suvalkų gubernija (Alytus II) | |
1915–1917 m. | Alytaus apskrities centras (Alytus II), Alytaus-Merkinės apskrities centras (Alytus I) | ||
1917–1950 m. | Alytaus apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Alytaus apylinkės centras | Alytaus rajono centras | Kauno sritis |
1953–1977 m. | |||
1977–1995 m. | Alytaus apylinkės centras | respublikinio pavaldumo miestas, Alytaus rajono centras | |
1995–2009 m. | Alytaus seniūnijos centras | Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybės centras | Alytaus apskrities centras |
nuo 2009 m. | – |
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2014 m. | ||||||||||
1823 m. | 1827 m. | 1867 m.*[2] | 1886 m. | 1896 m.**[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
600 | 289 (Alytus I) |
554 | 1 769 926 (Alytus I) 843 (Alytus II) |
822 | 3 445 1 435 (Alytus I) 2 010 (Alytus II) |
6 322 | 7 124 | 9 207 | ||
1959 m.sur. | 1964 m. | 1970 m.sur. | 1974 m. | 1979 m.sur. | 1983 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | ||
12 300 | 15 600 | 28 165 | 40 200 | 55 509 | 64 000 | 73 015 | 71 491 | 67 443 | ||
2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | - | ||
66 749 | 65 856 | 64 770 | 63 630 | 60 302 | 58 515 | 57 281 | 56 357 | - | ||
| ||||||||||
|
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 6322 žmonės: |
2001 m. gyveno 71 491 žmonės:
|
2011 m. gyveno 59 964 žmonės:
|
Garbės piliečiai
- 2000 m. Alfonsas Grigaitis
- 2001 m. Elizabethe Kallemeyn
- 2001 m. Valentinas Kirlys
- 2001 m. Heide Reiß Bolland
- 2002 m. Pranas Gavėnas
- 2002 m. Vytautas Nedzinskas
- 2003 m. Jurgis Kunčinas
- 2004 m. Vytautas Zambacevičius
- 2007 m. Adolfas Ramanauskas-Vanagas
- 2014 m. Alma Adamkienė
Žymūs žmonės
- Anzelmas Matutis (1923–1985), Lietuvos pedagogas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas.
- Simonas Martynas Kozlovskis (1819–1899), dvasininkas, teologas, rektorius
- Waclaw Szukiewicz (1896–1992), JAV inžinierius, chemikas
- Chaim Leib Pekeris (1908–1993), Izraelio ir JAV fizikas, matematikas
- Zvi Kolitz (1912–2002), žydų kilmės Izraelio ir JAV rašytojas, žurnalistas, filmų ir teatrų režisierius
- Antanas Jonynas (1923–1976), poetas, prozininkas
- Jurgis Kunčinas (1947–2002), rašytojas
- Alvydas Jegelevičius (g. 1949), kompozitorius, rašytojas
- Vladimiras Kravcovas (g. 1949), rankininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas
- Alvydas Petkevičius (g. 1950), tapytojas
- Romas Kalanta (1953–1972), kovotojas už Lietuvos laisvę
- Albertas Chazbijavičius (g. 1972), cirko artistas, klounas. Cirko studijos „Dzūkija” būrelio vadovas.
- Jurgita Štreimikytė-Virbickienė (g. 1972), viena žymiausių šalies krepšininkių
- Darius Mileris (g. 1972), dainininkas
- Andrius Abromavičius (g.1972), kompozitorius, Alytaus himno autorius.
Kultūra
Miesto centre yra kraštotyros muziejus, Alytaus miesto teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas Antanui Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, Antano Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, Naglis Nasvytis, Kęstutis Musteikis ir kiti).
Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.
Kulto statiniai
Alytuje yra keturios bažnyčios:
- Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
- Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
- Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 m. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
- Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.
Mieste yra Šv. Brunono koplyčia, Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti stačiatikiams.
Paminklai
- Antano Juozapavičiui atminti (1989 m.; autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius), prie Antano Juozapavičiaus tilto
- „Laisvės angelas“ (1928 m.; skulpt. Antanas Aleksandravičius). 1934 m. skulptūrą sudaužė perkūnija, ji atstatyta, bet 1952 m. nugriautas tanku. Atstatyta 1991 m. (skulpt. Jonas Meškelevičius)
- „Motina tremtinė“ (vietinis skulptorius Antanas Ambrulevičius)
- Anzelmo Matučio skulptūrų parkas, kurį sukūrė Alytaus dailės mokyklos mokiniai, padarę medines skulptūras, vaizduojančias A. Matučio kūrinių veikėjų gyvenimą
Muziejai
- Alytaus kraštotyros muziejus
- Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija
- Antano Jonyno memorialinis muziejus
- Anzelmo Matučio memorialinis muziejus
- Julijos Baranauskienės keramikos muziejus
- Kovų už laisvę ekspozicijoje „Mūsų tautos istorinė atmintis“
- Afganistano karo veteranų klubo muziejus
- Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus
- Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos Sporto informacijos centras-muziejus
Sveikatos apsauga
Alytaus mieste įsikūrusios įstaigos:
- VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė
- VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras
- VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centras
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
- Alytaus Jotvingių gimnazija
- Alytaus Putinų gimnazija
- VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazija
- Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla
- Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla
- Alytaus Likiškėlių pagrindinė mokykla
- Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla
- Alytaus Piliakalnio progimnazija
- Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla
- Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla
- Alytaus Volungės pagrindinė mokykla
- 2 pradinės mokyklos: , „Sakalėlio“, Senamiesčio
- 2 darželiai-mokyklos: „Drevinukas“, „Viltis“
- 15 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“
- Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
- Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Pramonė
Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai (Lesto), „Lietuvos žaliava“, UAB „Lamksti linija“, UAB „Traidenis“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Daisotra“, UAB „Lisiplast“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Graanul Invest“, UAB „Litalka Elektronik“, UAB „Koslita“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, AB „Alytaus chemija“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“ ir „Alytaus tekstilė“. Veikia per 100 įmonių jungiantis VšĮ „Verslo kaimelis“, įkurtas per 50 ha ploto pramonės parkas, kuriame veiklą pradėjo du investuotojai – UAB „Premium oils“, UAB „Hansa Flex Hidraulinės Jungtys“. Jau pasirašytos sutartys su žvėrienos, vaisvandenių gamintojais, ketinančiais čia investuoti.
Geografija
- Alytuje, 1964 m. birželio 20 d. per krušą iškrito didžiausias ledėkas Lietuvoje. Jis buvo 300 gramų svorio.
- 2 Alytaus miesto ežerai
Kraštinės koordinatės | |||||||||||
54° 26′ 30″ | |||||||||||
23° 57′ 40″ |
|
24° 06′ 00″ | |||||||||
54° 21′ 50″ |
Miesto dalys
- Alytus I
- Alytus II (Senamiestis)
- Bakšiai
- Dainava
- Domantonys
- Likiškėliai
- Likiškiai
- Panemunė
- Pietinis pramonės rajonas (Karinis miestelis)
- Putinai
- Rytinis pramonės rajonas
- Šiaurinis pramonės rajonas
- Vakarinis pramonės rajonas
- Vidzgiris
Susisiekimas
Įlgą laiką reikšmingą įtaką Alytaus plėtrai sudarė Nemunas. Per jį, ties Alytumi, buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis Kaniūkų tiltas (1892 m.) ir Antano Juozapavičiaus tiltas (pirmasis medinis tiltas šioje vietoje pastatytas 1909 m.). 2011 m. baigtas statyti trečiasis – Lietuvos tūkstantmečio tiltas, kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapęs šiaurinio Alytaus miesto apvažiavimo dalimi.
XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su Augustavu ir Vilniumi. Įkurta geležinkelio stotis. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs geležinkelio tiltas, kurį Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. besitraukdama Rusijos kariuomenė susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas, tačiau 1926 m. nugriautas, o visa geležinkelio vėžė nuo Alytaus iki Varėnos demontuota. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių, kertančių miestą, skaičius. 1997 m. kovo 14 d. iš senosios Alytaus geležinkelio stoties išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai per miestą buvo išardyti, o vakarinėje Alytaus dalyje atidaryta naujoji geležinkelio stotis. [5] Buvusio geležinkelio tilto vietoje panaudojant senąsias išlikusias mūrines atramas 2013 m. pradėtas ir 2015 m. pabaigtas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, kuriam vėliau, miesto gyventojų balsavimu, suteiktas Baltosios rožės pavadinimas (Baltosios rožės tiltas).
1939 m. dešiniajame Nemuno krante buvo įkurtas Alytaus aerodromas.
Viešąjį transportą Alytuje šiuo metu sudaro miesto maršrutiniai mikroautobusai bei priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai.
Keliai
Alytaus pagrindiniai keliai yra krašto keliai:
- 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus
- 130 Kaunas–Prienai–Alytus
- 131 Alytus–Simnas–Kalvarija
- 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai
- 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus
Taip pat į rytus nuo Alytaus kelius 220 ir 128 kerta kelias 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė .
Sportas
Veikia krepšinio klubas Alytaus „Dzūkija“, žaidžiantis LKL pirmenybėse, taip pat futbolo klubas DFK „Dainava“, žaidžiantis LFF I-os lygos futbolo pirmenybėse.
- Šiuo metu Alytaus reprezentacinis futbolo klubas yra DFK Dainava
- Futbolo klubai Alytuje
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Олита. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 885 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 619 psl.
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22803
- ↑ Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis, 2009-02-10
Literatūra
- Alytus. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 373 psl.
- Alytaus miesto istorijos fragmentai / Audronė Jakunskienė. – Alytus: Alytaus sp., 2001. – 227 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-74-1
- Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija / Eugenijus Svetikas. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 443 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-112-4
- Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje / Regina Žepkaitė. – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9
- Panemunės sielininkai / Joana Vaikšnoraitė. – Alytus: Albagrafija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-00-8
- Alytaus sportas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1
- Alytus: fotoalbumas / Vytautas V. Stanionis. – Vilnius: Atkula, 2006. – 99 p.: iliustr. – ISBN 9955-505-43-5
- Alytaus šviesuolių portretai: konferencijos pranešimų medžiaga / Audronė Jakunskienė. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-49-9
- Alytaus krašto mokslininkai / Juozas Jakutis, Alfonsas Peckus ir kt. – Alytus: Alytaus naujienos, 2008. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-610-14-4
- Alytus. Sporto istorija / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2009. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-716-65-5
- Alytaus regiono keliai: istorija ir dabartis / Romualdas Snarskis. – Vilnius: Ex Arte, 2009. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8010-05-3
- Dingusio laiko atspindžiai: Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų katalogas, 1914–1918 / Virginija Buškevičiūtė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-109-7
- Alytaus švietimo arimuose: nuo užuomazgų iki 2010 m. / Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. – Alytus: Alytaus kolegija, 2010. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8020-11-3
- Alytaus miesto teatras: fotoalbumas / Loreta Liausaitė. – Alytus: Alytaus miesto teatras, 2010. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95225-0-0
Nuorodos
- Olita Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VII, psl. 483 (lenk.)
- XIX a. Alytaus (Olitos) tvirtovė – interaktyvus žemėlapis
- Alytaus miesto savivaldybė
- Alytaus pramonės parkas
- Alytaus žemėlapis
- Alytaus apylinkių žemėlapis
- Alytaus miesto naujienų svetainė
- Alytaus jaunimo draugas
- Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)
- Alytaus miesto tvarkymas // Savivaldybė, 1930 m., Nr. 2. – 29-30 psl.
- Geležinkelis Alytuje XX a. antrojoje pusėje – interaktyvus žemėlapis