Tomas Venclova: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 65: Eilutė 65:
* [[2013]] m. Lenkijos atgimimo ordino Didysis kryžius<ref>Postanowienie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 stycznia 2013 r. o nadaniu orderów i odznaczeń ([http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WMP20130000375 M.P. z 2013 r. poz. 375])</ref>
* [[2013]] m. Lenkijos atgimimo ordino Didysis kryžius<ref>Postanowienie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 stycznia 2013 r. o nadaniu orderów i odznaczeń ([http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WMP20130000375 M.P. z 2013 r. poz. 375])</ref>
* [[2014]] m. [[Petrarca-Preis]]
* [[2014]] m. [[Petrarca-Preis]]
* 2017 m. Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas<ref>[http://naujienos.vu.lt/vilniaus-universiteto-garbes-daktaru-inauguruotas-tomas-venclova/ Vilniaus universiteto garbės daktaru inauguruotas Tomas Venclova]</ref>
* [[2017|2017 m.]] Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas<ref>[http://naujienos.vu.lt/vilniaus-universiteto-garbes-daktaru-inauguruotas-tomas-venclova/ Vilniaus universiteto garbės daktaru inauguruotas Tomas Venclova]</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==

22:51, 19 rugsėjo 2017 versija

Tomas Venclova
Gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. (86 metai)
Klaipėda
Tėvas Antanas Venclova
Motina Eliza Račkauskaitė-Venclovienė
Sutuoktinis (-ė) Nataša Ogaj, Tatjana Milovidova-Venclova
Vaikai Andrius, Marija
Veikla poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas
Alma mater 1960 m. Vilniaus V. Kapsuko universitetas
Žymūs apdovanojimai
  • 1995 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
  • 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius
  • 2017 m. Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas
Vikiteka Tomas Venclova

Tomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius. Vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų.

Biografija

Tomas Venclova gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. Motina Eliza Račkauskaitė-Venclovienė, senelis klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas, dėdė diplomatas, rašytojas Karolis Račkauskas-Vairas. Antro pasaulinio karo pradžioje, žmoną ir sūnų A. Venclova nuvežė į Jėruzalės kaimą prie Vilniaus, pats išvyko į Maskvą. E. Venclovienė, tarnaitės neteisingai apkaltinta esant žydė, buvo suimta. T. Venclova buvo perduotas dėdės Karolio Vairo-Račkausko globai. Motinai grįžus iš kalėjimo jie apsigyveno netoli Kauno, Aukštojoje Fredoje. 1944 metais iš Maskvos taip pat sugrįžta Antanas Venclova. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką. Lūžiniais metais Tomo pasaulėžiūrai tapo 1956. Šiais metais įvyko TSKP XX suvažiavimas, kurio metu buvo pasmerktas J. Stalino kultas, prasidėjo ir buvo nuslopinta Vengrijos revoliucija, po kurios T. Venclovai išsiskalaidė iliuzijos, jog galima pagerinti socializmą[1]. Taip pat šiais metais T. Venclova kartu su kitais studentais Vėlinių naktį KGB buvo pastebėtas Rasų kapinėse. Už tai komjaunimas nubaudė T. Venclovą griežtu papeikimu ir įrašymu į asmens bylą. 1957- 1958 T. Venclova praleido akademinėse atostogose, kurių metu baigė sunkvežimio vairuotojų kursus bei užmezgė kontaktus su maskviečiais bei ten studijavusiais lietuviais (V. Čepaičiu, A. Štromu, P. Morkumi).

1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1975m. Tomas Venclova komunistų partijos Centro Komitetui parašė ,,Atvirą laišką", kuriame teigė ,,Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai ir represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. <...> Kitokio darbo, išskyrus literatūrinį ir kultūrinį, nesugebėčiau ir nenorėčiau dirbti. Tačiau kultūrinio darbo galimybės man kasmet siaurėja, ir pati mano egzistencija šioje šalyje darosi beprasmė ir abejotina. <...> Prašau leisti man, <...> išvykti au šeima gyventi į užsienį"[2]. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [3][4].

Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).

T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[5] [6]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų. Taip pat vertė daug Vakarų, rusų ir lenkų autorių (W. Shakespeare, A. Jarry, J. Joyce, T. S. Eliot, Dylan Thomas, W. H. Auden, R. Frost, Ch. Baudelaire, Saint-John Perse, B. Pasternak, A. Achmatova, J. Brodsky, Z. Herbert ir kt.).

Poezija

Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.

T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).

Įvertinimas

Antano ir Tomo Venclovų muziejaus ekspozicija Vilniuje

Bibliografija

Knygos parašytos lietuvių kalba

  • Raketos, planetos ir mes. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
  • Golemas, arba dirbtinis žmogus: pokalbiai apie kibernetiką. Vilnius, 1965.
  • Kalbos ženklas: eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1972.
  • 98 eilėraščiai. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1977. 142 p.
  • Lietuva pasaulyje: publicistika. Chicago: Akad. skautijos leidykla, 1981.
  • Tekstai apie tekstus. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985.
  • Tankėjanti šviesa: eilėraščiai. Chicago: AM&M Publications, 1990.
  • Pašnekesys žiemą: eilėraščiai ir vertimai. Vilnius: Vaga, 1991.
  • Vilties formos: eseistika ir publicistika. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1991.
  • Reginys iš alėjos: eilėraščiai. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
  • Rinktinė. Vilnius: Baltos lankos, 1999. - 173 p.
  • Manau, kad… Pokalbiai su Tomu Venclova. Vilnius: Baltos lankos, 2000. - 200 p.
  • Vilnius: Vadovas po miestą. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2001. 216 p.
  • Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų. Vilnius: Baltos lankos, 2003. - 236 p.
  • Sankirta. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006. - 333 p. - ISBN 9986-830-96-6.
  • Visi eilėraščiai: 1956-2010. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. 404 p.
  • Vilnius: asmeninė istorija. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2011. 200 p.

Knygos parašytos anglų kalba

  • Aleksander Wat: life and art of an iconoclast. - New Haven: Yale University Press, 1996. - ISBN 0-300-06406-3.
  • Magnetic North: Conversations with Tomas Venclova (forthcoming, 2014).

Knygos parašytos rusų kalba

  • Неустойчивое равновесие: восемь русских поэтических текстов. - New Haven: YCIAS, 1986.
  • Собеседники на пиру. Статьи о русской литературе. - Vilnius: Baltos lankos, 1997.
  • Статьи о Бродском. - Москва: Baltrus, Новое издательство, 2005. - 176 с.
  • Собеседники на пиру. Литературные эссе. Москва, НЛО, 2012, 624с.

Vertimai

Knygos išverstos į anglų kalbą

  • Vilnius. A Personal History. The Sheep Meadow Press, 2009, 276 p
  • The Junction: Selected Poems. Edited by Ellen Hinsey. Bloodaxe Books, 2008.
  • Vilnius. Vilnius. R. Paknio leidykla, 2001. 216 p.
  • Forms of Hope: Essays. The Sheep Meadow Press, 1999 [paperback 2003], 286 p.
  • Winter Dialogue. Northwestern University Press, 1997 [paperback 1999], 148 p.

Knygos išverstos į vokiečių kalbą

  • Gespräch im Winter: Gedichte. Frankfurt am Main: Suhrkamp Verlag, 2007
  • Vilnius. Eine Stadt in Europa. Frankfurt am Main: Suhrkamp Verlag, 2006
  • Vilnius: Stadtfuehrer. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2002
  • Guenter Grass, Czesław Miłosz, Wisława Szymborska, Tomas Venclova. Die Zukunft der Erinnerung. Goettingen: Steidl, 2001
  • Vor der Tuer das Ende der Welt: Gedichte. Hamburg: Rospo Verlag, 2000

Knygos išverstos į rusų kalbą

  • Вильнюс: город в Европе. Пер. с лит. Марии Чепайтите. СПб. Изд-во Ивана Лимбаха, 2012
  • Негатив белизны. Стихи разных лет/ На русском языке с параллельным литовским текстом. М.: Новое издательство, 2008
  • Гранёный воздух. Стихотворения. Москва: ОГИ, Дом Юргиса Балтрушайтиса, 2002
  • Свобода и правда. Москва: Издательская группа «Прогресс», 1999

Knygos išverstos į švedų kalbą

  • Former av hopp: Essaer 1976-2001. Kristianstad: Ariel/Ellerstroms, 2001
  • Samtal vintertid: Dikter 1956-2000. Satarod/Malmo: Ariel, 2000

Knygos išverstos į lenkų kalbą

  • Czesław Miłosz, Tomas Venclova, Powroty do Litwy. Returns to Lithuania. Warszawa: Zeszyty Literackie, 2011
  • Z dzienników podróży. Warszawa: Zeszyty Literackie, 2010
  • Opisać Wilno. Warszawa: Fundacja Zeszytów Literackich, 2006.
  • Niezniszczalny rytm – eseje o literaturze. Pogranicze, 2002
  • Wilno: Przewodnik. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2001
  • Rozmowa w zimie. Warszawa: Zeszyty Literackie, 2001
  • Eseje. Publicystyka. Pogranicze, 2001
  • Aleksander Wat. Obrazoburca. Przeł. J. Goślicki. Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1997
  • Rozmowa w zimie. Paris-Kraków: Zeszyty Literackie-Oficyna Literacka, 1991
  • Sześć wierszy. Lublin: Wydawnictwo FIS, 1991
  • Siedem wierszy. Warszawa: Wydawnictwo S, 1986
  • Czesław Miłosz, Tomas Venclova, Dialog o Wilnie. Warszawa: Niezależna Oficyna Wydawnicza, 1981

Knygos išverstos į vengrų kalbą

  • Vilnius egy város Európában (translated by Tölgyesi Beatrix). Budapest: Európa Könykviadó, 2009
  • Litvánok és... . Budapest: Európa Könyvkiadó, 2003
  • Mondjátok meg Fortinbrasnak. Budapest: Európa Könyvkiadó, 1992

Knygos išverstos į suomių kalbą

  • Vilna: Kaupungin tarina. Tampere: Jagellonica-kulttuuriyhdistys ry, 2012

Knygos išverstos į italų kalbą

  • Cinquantuno poesie e una lettera (In forma di parole, 2003, No. 1 Bologna)

Knygos išverstos į kinų kalbą

  • Selected Poems. Xining: Qinghai Renmin Press, 2011

Knygos išverstos į portugalų kalbą

  • Literatura lituana (Sinopse). New York: Lithuanian National Foundation, Inc., 1979

Knygos išverstos į slovėnų kalbą

  • Čistost soli. Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 1991

Knygos išverstos į albanų kalbą

  • Dialog ne dimer: Poezi te zgjedhura. Tirane: Aleph, 2005

Šaltiniai

  1. ↑ Mitaitė, Donata. Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2002, p. 25,
  2. ↑ Mitaitė, Donata. Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2002, p. 89-90,
  3. ↑ http://www.vilniausmuziejai.lt/venclova/TV_datos.htm
  4. ↑ Tomas Venclova. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 482-483
  5. ↑ T.Venclova atmindamas rašytoją Cz.Miloszą: „Pirmąją jo knygą gavome šokolado pakuotėse“
  6. ↑ T.Venclova: Č.Milošo kūrybos gelmę kiekvienas gali matuoti atskirai
  7. ↑ 2009-ųjų Tolerancijos žmogus - Tomas Venclova
  8. ↑ Prof. Tomui Venclovai bus įteiktos Garbės daktaro regalijos
  9. ↑ Postanowienie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 stycznia 2013 r. o nadaniu orderów i odznaczeń (M.P. z 2013 r. poz. 375)
  10. ↑ Vilniaus universiteto garbės daktaru inauguruotas Tomas Venclova

Literatūra

  • Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai (sud. Donata Mitaitė). - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. - 223 p.

Nuorodos

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tomas_Venclova&oldid=5236721"