2006 m. Kuršių nerijos gaisras: Skirtumas tarp puslapio versijų
+neįgyvendintas miškotvarkos projektas ir 2014 m. gaisras |
|||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
== Pasekmės == |
== Pasekmės == |
||
Likvidavus gaisrą ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar tris savaites. Organizuotos tvarkymo ir pušų sodinimo talkos. [[2013]] m. įvairių medžių sodinukais buvo apsodinta 50 ha ploto. Gaisro vietoje planuota įrengti apžvalgos aikštelę, takus. [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas|Kuršių nerijos nacionalinio parko]] direkcijos Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė teigė, jog gaisras pademonstravo kalninių pušų trūkumą – pamatyta, kad iki tol itin naudingais laikyti medžiai labai greitai dega.<ref name="Jašinskienė2013"/> |
Likvidavus gaisrą ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar tris savaites. Organizuotos tvarkymo ir pušų sodinimo talkos. [[2013]] m. įvairių medžių sodinukais buvo apsodinta 50 ha ploto. Gaisro vietoje planuota įrengti apžvalgos aikštelę, takus. [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas|Kuršių nerijos nacionalinio parko]] direkcijos Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė teigė, jog gaisras pademonstravo kalninių pušų trūkumą – pamatyta, kad iki tol itin naudingais laikyti medžiai labai greitai dega.<ref name="Jašinskienė2013"/> |
||
Gaisrų prevencijai Neringos miškuose buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį turėjo būti iškirstos [[mineralinė juosta|mineralinės juostos]], skirtos lengvesniam gaisrų lokalizavimui, įrengti vandens punktai. Tačiau projektas nebuvo įgyvendintas ir [[2014]] m. gaisrams pasikartojus gaisrinėms teko vandenį vežti iš už 7 km nuo gaisravietės buvusios [[Juodkrantė]]s.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vidaus-reikalu-ministras-dailis-barakauskas-is-gaisro-vietos-gali-buti-auku-sprogineja-seni-sprogmenys-56-422272 Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas iš gaisro vietos: „Gali būti aukų, sproginėja seni sprogmenys“]</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
08:48, 15 rugsėjo 2017 versija
| 2006 m. Kuršių nerijos gaisras | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Smiltynės miškas po gaisro, 2006 m. birželis | |||||||
| |||||||
2006 m. Kuršių nerijos gaisras – 2006 m. gegužės 4 d. kilęs ir penkias dienas trukęs miško gaisras Kuršių nerijoje, kurio metu sudegė 235,66 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės.
Gaisras
Gegužės 4 d., apie 14 val. dienos vietiniai gyventojai pastebėjo dūmus virš miško. Spėjama, kad gaisras kilo dėl žmogaus veiklos, židinys buvo už 1,5 km nuo kelio 167 Smiltynė–Nida . Vietinių teigimu, toje vietoje buvo žvejų takas. Degė kalninių ir paprastųjų pušų miškai, sproginėjo užsilikę Antrojo pasaulinio karo sprogmenys. Gaisrą gesino Neringos, aplinkinių rajonų ir Kaliningrado srities ugniagesiai, naudota 19 autocisternų, 2 siurblinės stotys. Pasitelkta beveik 200 karių, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, laivas „Šakiai“. Dar vienas sraigtasparnis buvo atsiųstas iš Latvijos. Suskaičiuota, kad iš viso gesinime dalyvavo 1464 žmonės.[1]
Pasekmės
Likvidavus gaisrą ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar tris savaites. Organizuotos tvarkymo ir pušų sodinimo talkos. 2013 m. įvairių medžių sodinukais buvo apsodinta 50 ha ploto. Gaisro vietoje planuota įrengti apžvalgos aikštelę, takus. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė teigė, jog gaisras pademonstravo kalninių pušų trūkumą – pamatyta, kad iki tol itin naudingais laikyti medžiai labai greitai dega.[1]
Gaisrų prevencijai Neringos miškuose buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį turėjo būti iškirstos mineralinės juostos, skirtos lengvesniam gaisrų lokalizavimui, įrengti vandens punktai. Tačiau projektas nebuvo įgyvendintas ir 2014 m. gaisrams pasikartojus gaisrinėms teko vandenį vežti iš už 7 km nuo gaisravietės buvusios Juodkrantės.[2]