Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Ironija''' – paslėpta [[pajuoka]], [[žodis|žodžio]] ar [[frazė]]s vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – [[kabutės]]. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties [[kūrinys|kūrinį]] suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję [[vertė]]s.
'''noob''' – paslėpta [[pajuoka]], [[žodis|žodžio]] ar [[frazė]]s vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – [[kabutės]]. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties [[kūrinys|kūrinį]] suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję [[vertė]]s.

== Pavyzdys ==
''O taip, pamiršau , juk aš kaltas visada''. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)

''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“).


{{Leksinės figūros}}

[[Kategorija:Humoras]]
[[Kategorija:Meninės priemonės]]
[[Kategorija:Semantika]]

19:08, 14 rugsėjo 2017 versija

noob – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.