Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 216 341 straipsnis Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Šis straipsnis apie . Savaitės straipsnis Okeanijos valstybių ir teritorijų žemėlapis Okeanija – geografinis regionas Ramiajame vandenyne, apimantis pietinėje dalyje išsibarsčiusius salynus – Melaneziją, Mikroneziją ir Polineziją. Sudaro daugiau nei 7500 (kitur nurodoma ~10 000) salų. Driekiasi tarp subtropinių Šiaurės pusrutulio platumų ir vidutinių Pietų pusrutulio platumų. Australija su Okeanija sudaro atskirą pasaulio dalį. Okeanijai būdingos smulkios, dažnai negyvenamos salos, o didžioji gyventojų dauguma susitelkusi Naujosios Zelandijos ir Naujosios Gvinėjos salose. Skirtinguose šaltiniuose dažnai pateikiami skirtingi Okeanijos apibrėžimai. Tradicine, siauriausia prasme Okeanija įvardijamas visas salų ir salynų masyvas, sudarantis Mikroneziją, Melaneziją ir Polineziją (su Naująja Zelandija). Šiuo požiūriu šiauriausią Okeanijos sausumos tašką sudaro Havajų salynas (šiauriausia – Kurė sala), pietinį tašką – Kampbelo sala (į pietus nuo Naujosios Zelandijos), rytinį – Salavačio sala prie rytinių Naujosios Gvinėjos krantų, vakarinį – Sala i Gomeso salos (Čilės valda) (arba Velykų sala). Dažnai prie Okeanijos grupuojamas ir Australijos žemynas – Australija ir Okeanija laikoma atskira pasaulio dalimi. Anglakalbėse šalyse Okeanija dažnai laikoma atskiru žemynu su Australija jos sudėtyje (ši retkarčiais įvardijama kaip „didžiausia Ramiojo vandenyno sala“). Kitose šalyse Australija ir Eurazija laikoma žemynais, o Okeanija (kaip Europa ir Azija) – pasaulio dalimi. Į Okeanijos sudėtį paprastai nėra įtraukiamos šiauriau esančios Ramiojo vandenyno salos – Riūkiū, Japonijos salos, Aleutų salos, Kurilų salos, taip pat Indonezijos ir Filipinų salos, Taivanas. Naujosios Gvinėjos ribos taip pat nėra griežtos – vienur prie Okeanijos priskiriama visa sala (dažnai ir su aplinkinėmis salomis), kitur – tik Papua Naujajai Gvinėjai priklausanti dalis. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį Naujienos Balandžio 23 d. Armėnija ir Azerbaidžanas pradėjo žymėti bendrą sieną.[1] Balandžio 22 d. Lietuvoje aptikta iki šiol neregistruota paukščių rūšis – stepinė pempė.[2] Balandžio 22 d. Ekvadore per referendumą pritarta organizuoto nusikalstamumo vadeivų ekstradicijai, kovos su gaujomis priemonėms.[3] Balandžio 21 d. Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė Ramiajame vandenyne aptikusi mažiausiai 50 gyvūnų rūšių, kurios gali būti naujos mokslui.[4] Balandžio 20 d. JAV Atstovų rūmai patvirtino $61 mlrd. karinės ir finansinės paramos paketą Ukrainai.[5] Balandžio 20 d. Mirė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.[6] Balandžio 19 d. Izraelis paleido raketas į Iraną, atsakydamas į prieš kelias dienas surengtą Irano smūgį.[7] Balandžio 17 d. Kroatijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė valdančioji HDZ partija.[8] Balandžio 16 d. Kilo gaisras Kopenhagos buvusioje vertybinių popierių biržoje – viename seniausių miesto pastatų.[9] Balandžio 14 d. Bundeslygos pirmenybes pirmąkart klubo istorijoje laimėjo Lėverkuzeno „Bayer“.[10] Projekto puslapis • Keisti balandžio 24 dienos įvykiai Lietuvoje 1414 − Grabovo suvažiavime Lietuva reikalauja Žemaitijos iki Nemuno ir Baltijos jūros. 1794 − per 1794 m. sukilimą sukilėlių užimtame Vilniuje, rotušėje, paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, vyriausiuoju sukilimo vadu paskelbtas Tadas Kosciuška, pradėjo veikti Lietuvos Tautinė Aukščiausioji Taryba (veikė iki birželio 12). Pasaulyje 1184 m. pr. m. e. − pasak tradicijos, graikai, pasinaudoję Trojos arkliu, užėmė Troją, taip baigdami Trojos karą. 1915 − naktį Konstantinopolio policijos skyriams paviešinus žmonių, kuriuos „reikia likviduoti“, sąrašus Osmanų imperijoje pradėtos masinės armėnų žudynės. 1918 − per Pirmąjį pasaulinį karą, vokiečių pavasario puolimą, antrąjį Viller-Bretonjo mūšį įvyko pirmas susišaudymas tarp tankų. 1961 − iškeltas laivas „Vaza“. 1990 − paleistas Hablo kosminis teleskopas. Keisti

Rinktinė iliustracija Keip Mėjaus švyturys,  Naujasis Džersis,  JAV Keisti Savaitės iniciatyva Trijų Brolių pastatų kompleksas Trys Broliai (latv. Trīs brāļi) – pastatų kompleksas, sudarytas iš trijų namų, esantis Latvijoje, Rygos senamiestyje. Viduramžių architektūros paminklas stūkso Rygos senamiesčio centre, Mazā Pils iela (liet. Mažoji Pilies gatvė), visai šalia centrinės Katedros aikštės ir netoli Saeimos, priešais Karlo licėjų. Pastatų numeriai gatvėje: 17, 19 ir 21. Jie kartu sudaro seniausią Rygos gyvenamųjų namų kompleksą. Šio kvartalo užstatymas ganėtinai tankus, todėl kiekvienas namas yra šalia esančio tęsinys. Kiekvienas iš šio trejeto atspindi įvairius gyvenamojo namo statybos raidos etapus. Trijų Brolių komplekse šiandien įsikūrusi Valstybinė paveldo apsaugos inspekcija, Latvijos architektų sąjunga, žurnalo „Latvijos architektūra“ redakcija, Latvijos architektūros muziejus. 2020 m. balandžio 1 d. Europos Komisija Trims Broliams suteikė Europos paveldo ženklą. Namai 1955–1957 m. restauruoti pagal architekto Pėterio Saulyčio projektą, padedant G. Jansonui. Į architektūrinio komplekso apjungto kiemo ugniasienę buvo įkomponuotas mūrinis portalas, atitekęs iš sugriautų Juodagalvių namų, vieno iš senamiesčio gyvenamųjų pastatų portalo fragmentas, kaltinis herbas, datuotas 1554 m. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas. Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys

Vikiportalai Vikiprojektai

Kiti projektai

	Vikižodynas Laisvasis žodynas		Vikicitatos Aforizmai, sentencijos		Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos		Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka
	Vikišaltiniai Įvairūs tekstai		Vikiknygos Vadovėliai, knygos		Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas		Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas
	Vikiduomenys Žinių bazė		Vikiversitetas Mokomoji medžiaga		Vikikelionės Kelionių vadovas		MediaWiki Viki programinė įranga