Verizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:33, 26 rugpjūčio 2017 versija

Verizmas (verismo, iš italų k. „realizmas“) – literatūrinė, ir vėliau operos, srovė, išsivysčiusi Italijoje 1870-aisiais.

Verizmo literatūros pradininkais buvo siciliečiai Giovanni Verga (1840–1922), Luigi Capuana (1839–1915) ir Federico De Roberto (1861–1927). Tai buvo kraštutinė realistinės literatūros forma, artima natūralizmui. Būdingi verizmo bruožai buvo neslepiamas provincialus literatūros charakteris ir provincijos gyvenimo temos, suteikiama daugiau laisvės rašytojo vaizduotei, skirtingai nuo E. Zola natūralistinės literatūros nuostatų. Geriausiais veristinės literatūros atstovais buvo regioniniai rašytojai, kurie rašė apie savo gerai pažįstamą aplinką: neapolietė Matilde Serao, toskanietis Renato Fucini ir Pietų Italijoje gyvenusi Grazia Deledda, kuri 1926 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Greitu laiku po veristinės literatūros atsiradimo jos kūriniai buvo pradėti adaptuoti teatriniam atlikimui. Pirmuoju tokiu kūriniu tapo 1884 m. publikuotas Giovanni Verga apsakymas „Kaimo garbė“. Pagal pastatytą pjesę temą to paties pavadinimo operai pritaikė jaunas kompozitorius Pjetras Maskanjis. Opera „Kaimo garbė“ susilaukė sėkmės 1890 m. ir pradėjo naują operos tipą. Verizmo terminas buvo pritaikytas libreto temai ir operos muzikinei-dramatinei struktūrai. 1892 m. Romoje debiutavo U. Džordano opera „Mala vita“ ir Milane R. Leonkavalio „Pajacai“, kartu su „Kaimo garbe“ tapusi dviem žymiausiomis verizmo operomis. Veristinėse operose vaizduojami žemųjų klasių personažai, nepagražinta realybė, įvykiai dažnai žiaurūs. 1894 m. prancūzas Žiulis Masnė sukūrė veristinių bruožų turinčią operą „Navarietė“. Tarp kitų paminėtinų operų: Eženo d'Albero „Tiefland“ (1903), L. Janačeko „Jenufa“ (1904), Etel Smit „Kenkėjai“ (1906). Dž. Pučinis veristinius elementus įtraukė į savo operas.

Šaltiniai

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Verizmas''' (''verismo'', iš italų k. „realizmas“) – literatūrinė, ir vėliau operos, srovė, išsivysčiusi Italijoje 1870-aisiais.
-Verizmo literatūros pradininkais buvo [[Sicilija|siciliečiai]] [[Giovanni Verga]] (1840–1922), [[Luigi Capuana]] (1839–1915) ir [[Federico De Roberto]] (1861–1927). Tai buvo kraštutinė realistinės literatūros forma, artima [[natūralizmas|natūralizmui]]. Būdingi verizmo bruožai buvo neslepiamas provincialus literatūros charakteris ir provincijos gyvenimo temos, suteikiama daugiau laisvės rašytojo vaizduotei, skirtingai nuo [[Emilis Zola|E. Zola]] natūralistinės literatūros nuostatų. Geriausiais veristinės literatūros atstovais buvo regioniniai rašytojai, kurie rašė apie savo gerai pažįstamą aplinką: neapolietis [[Matilde Serao]], toskanietis [[Renato Fucini]] ir Pietų Italijoje gyvenęs [[Grazia Deledda]], kuris 1926 m. apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]].
+Verizmo literatūros pradininkais buvo [[Sicilija|siciliečiai]] [[Giovanni Verga]] (1840–1922), [[Luigi Capuana]] (1839–1915) ir [[Federico De Roberto]] (1861–1927). Tai buvo kraštutinė realistinės literatūros forma, artima [[natūralizmas|natūralizmui]]. Būdingi verizmo bruožai buvo neslepiamas provincialus literatūros charakteris ir provincijos gyvenimo temos, suteikiama daugiau laisvės rašytojo vaizduotei, skirtingai nuo [[Emilis Zola|E. Zola]] natūralistinės literatūros nuostatų. Geriausiais veristinės literatūros atstovais buvo regioniniai rašytojai, kurie rašė apie savo gerai pažįstamą aplinką: neapolietė [[Matilde Serao]], toskanietis [[Renato Fucini]] ir Pietų Italijoje gyvenusi [[Grazia Deledda]], kuri 1926 m. apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]].
-Greitu laiku po veristinės literatūros atsiradimo jos kūriniai buvo pradėti adaptuoti teatriniam atlikimui. Pirmuoju tokiu kūriniu tapo 1884 m. publikuotas [[Giovanni Verga]] apsakymas „Kaimo garbė“. Pagal pastatytą pjesę temą to paties pavadinimo operai pritaikė jaunas kompozitorius [[Pjetras Maskanjis]]. Opera „Kaimo garbė“ susilaukė sėkmės 1890 m. ir pradėjo naują operos tipą. Verizmo terminas buvo pritaikytas libreto temai ir operos muzikinei-dramatinei struktūrai. 1892 m. Romoje debiutavo [[Umberto Giordano|U. Džordano]] opera ''„Mala vita“'' ir Milane [[Rudžeras Leonkavalis|R. Leonkavalio]] „Pajacai“, kartu su „Kaimo garbe“ tapusi dviem žymiausiomis verizmo operomis. Veristinėse operose vaizduojami žemųjų klasių personažai, nepagražinta realybė, įvykiai dažnai žiaurūs. 1894 m. prancūzas [[Žiulis Masnė]] sukūrė veristinių bruožų turinčią operą „Navarietė“. Tarp kitų paminėtinų operų: [[Eugen d'Albert|Eženo d'Albero]] ''„Tiefland“'' (1903), [[Leošas Janačekas|L. Janačeko]] „Jenufa“ (1904), [[Etel Smit]] „Kenkėjai“ (1906). [[Džakomas Pučinis|Dž. Pučinis]] veristinius elementus vienijo su asmenine operos vizija.
+Greitu laiku po veristinės literatūros atsiradimo jos kūriniai buvo pradėti adaptuoti teatriniam atlikimui. Pirmuoju tokiu kūriniu tapo 1884 m. publikuotas [[Giovanni Verga]] apsakymas „Kaimo garbė“. Pagal pastatytą pjesę temą to paties pavadinimo operai pritaikė jaunas kompozitorius [[Pjetras Maskanjis]]. Opera „Kaimo garbė“ susilaukė sėkmės 1890 m. ir pradėjo naują operos tipą. Verizmo terminas buvo pritaikytas libreto temai ir operos muzikinei-dramatinei struktūrai. 1892 m. Romoje debiutavo [[Umberto Giordano|U. Džordano]] opera ''„Mala vita“'' ir Milane [[Rudžeras Leonkavalis|R. Leonkavalio]] „Pajacai“, kartu su „Kaimo garbe“ tapusi dviem žymiausiomis verizmo operomis. Veristinėse operose vaizduojami žemųjų klasių personažai, nepagražinta realybė, įvykiai dažnai žiaurūs. 1894 m. prancūzas [[Žiulis Masnė]] sukūrė veristinių bruožų turinčią operą „Navarietė“. Tarp kitų paminėtinų operų: [[Eugen d'Albert|Eženo d'Albero]] ''„Tiefland“'' (1903), [[Leošas Janačekas|L. Janačeko]] „Jenufa“ (1904), [[Etel Smit]] „Kenkėjai“ (1906). [[Džakomas Pučinis|Dž. Pučinis]] veristinius elementus įtraukė į savo operas.
 == Šaltiniai ==
 * [http://oxfordindex.oup.com/view/10.1093/gmo/9781561592630.article.29210?rskey=CC2mFX&result=3 Grove Music Online, 2001]