Smalvos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
[[Vaizdas:M.K.Radvila, 1613, 'Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio' fragmentas.jpg|thumb|250px|left|Smalvos pavaizduotos XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M. K. Radvila, 1613 m. (Fragmentas)]] |
[[Vaizdas:M.K.Radvila, 1613, 'Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio' fragmentas.jpg|thumb|250px|left|Smalvos pavaizduotos XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M. K. Radvila, 1613 m. (Fragmentas)]] |
||
Apie [[Smalvų dvaras|Smalvų dvarą]] žinoma nuo [[1580]] m. Tada jis priklausė |
Apie [[Smalvų dvaras|Smalvų dvarą]] žinoma nuo [[1580]] m. Tada jis priklausė Kelbauskams, [[1600]] m. atiteko Podbereskiams, vėliau Smalvas valdė Gintautai ir Bartoševičiai. [[1812]] m. per Lietuvą traukę prancūzai Smalvas sudegino, sunaikino vienuolyną, kuris veikė [[1600]]–[[1832]] m. |
||
[[1920]] m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti [[Geležinkelis Vilnius–Turmantas|Vilniaus-Turmanto geležinkelio]] liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių [[lapkričio 3]] d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau [[lapkričio 5]] d. jie vėl sugrįžo ir [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] paliko Smalvas lenkų pusėje, iki [[1939]] m. rudens. |
[[1920]] m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti [[Geležinkelis Vilnius–Turmantas|Vilniaus-Turmanto geležinkelio]] liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių [[lapkričio 3]] d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau [[lapkričio 5]] d. jie vėl sugrįžo ir [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] paliko Smalvas lenkų pusėje, iki [[1939]] m. rudens. |
17:44, 17 rugpjūčio 2017 versija
Smalvos | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55°38′31″š. pl. 26°21′40″r. ilg. / 55.642°š. pl. 26.361°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Zarasų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Turmanto seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 173 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * rus. Смольве[1] |
Smalvos – bažnytkaimis Zarasų rajone, 11 km į pietvakarius nuo Turmanto. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai.
Yra Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (pastatyta 1857 m.) su varpine, biblioteka, kaimo salė. Smalvų kraštovaizdžio draustinis. Antrojo pasaulinio karo aukų kapinės. Šiauriau kaimo telkšo Kiaulinis, piečiau – Smalvykščio ežeras ir pelkė, 3 km į pietryčius – Smalvo ežeras.
Istorija
Apie Smalvų dvarą žinoma nuo 1580 m. Tada jis priklausė Kelbauskams, 1600 m. atiteko Podbereskiams, vėliau Smalvas valdė Gintautai ir Bartoševičiai. 1812 m. per Lietuvą traukę prancūzai Smalvas sudegino, sunaikino vienuolyną, kuris veikė 1600–1832 m.
1920 m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti Vilniaus-Turmanto geležinkelio liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių lapkričio 3 d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau lapkričio 5 d. jie vėl sugrįžo ir Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija paliko Smalvas lenkų pusėje, iki 1939 m. rudens.
Sovietmečiu buvo M. Melnikaitės kolūkio gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1920 m. | Smalvų valsčiaus centras | ? |
1920–1939 m. | Breslaujos apskritis | |
1939–1940 m. | Švenčionėlių apskritis | |
1940–1950 m. | Zarasų apskritis | |
1950–1981 m. | Smalvų apylinkės centras | Zarasų rajonas |
1981–198? m. | Smalvų apylinkė | |
nuo 1994 m. | Turmanto seniūnija | Zarasų rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m. | ||||||
1868 m.*[1] | 1970 m.sur. | 1982 m. | 1987 m.[2] | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
175 | 103 | 180 | 220 | 212 | ||
| ||||||
|
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 656 psl.
- ↑ Smalvos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 47
Nuorodos
- Smalvos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 642 psl.