ELTA: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
1940 m. [[Tarybų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, ELTA buvo prijungta prie bendros [[TSRS]] informacinių tarnybų sistemos – [[TASS]]'o. Vokiečių okupacijos metais ([[1941]]–[[1944]] m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba [[Vilnius|Vilniuje]]. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo [[TASS]] padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų respublikų ir užsienio šalių informacijos agentūroms. |
1940 m. [[Tarybų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, ELTA buvo prijungta prie bendros [[TSRS]] informacinių tarnybų sistemos – [[TASS]]'o. Vokiečių okupacijos metais ([[1941]]–[[1944]] m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba [[Vilnius|Vilniuje]]. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo [[TASS]] padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų respublikų ir užsienio šalių informacijos agentūroms. |
||
[[1990]] m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai |
[[1990]] m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. [[1990]]–[[1995]] m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – [[akcinė bendrovė]]. |
||
Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR – TASS’o, dpa, AFP, XINHUA agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – [[Estija|Estijos]] [[ETA]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[BELTA]], [[Latvija|Latvijos]] [[LETA]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[PAP]]. Iš viso pasaulio ELTA operatyviai gauna Europos fotonaujienų agentūros [[EPA]] fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]]. |
Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR – TASS’o, dpa, AFP, XINHUA agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – [[Estija|Estijos]] [[ETA]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[BELTA]], [[Latvija|Latvijos]] [[LETA]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[PAP]]. Iš viso pasaulio ELTA operatyviai gauna Europos fotonaujienų agentūros [[EPA]] fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]]. |
||
[[2004]] m. spalio mėn. 57,93 % naujienų agentūros ELTA akcijų paketą iš koncerno „[[MG Baltic]]“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 % akcijų |
[[2004]] m. spalio mėn. 57,93 % naujienų agentūros ELTA akcijų paketą iš koncerno „[[MG Baltic]]“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 % akcijų valdė „Respublikos“ leidėjas [[Vitas Tomkus]]. |
||
== Direktoriai == |
== Direktoriai == |
||
Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
* [[2004]]–[[2005]] m. – [[Raimondas Kurlianskis]], |
* [[2004]]–[[2005]] m. – [[Raimondas Kurlianskis]], |
||
* 2005 m. – [[Rimantas Kanapienis]], |
* 2005 m. – [[Rimantas Kanapienis]], |
||
* 2005–[[2006]] m. – [[Virgis Valentinavičius |
* 2005–[[2006]] m. – [[Virgis Valentinavičius]], |
||
* |
* 2007–[[2015]] m. – Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, |
||
* |
* 2015–[[2017]] m. – Romas Bubnelis, |
||
* nuo 2017 m. – Gitana Markovičienė |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
13:34, 11 rugpjūčio 2017 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
ELTA – nacionalinė Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.
Istorija
Eltos pirmasis direktorius buvo Lietuvai pasišventęs šveicaras literatūros profesorius, publicistas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras Juozas Eretas.
1920–1940 m. ELTA turėjo tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penki teletaipai siuntė žinias iš Reuters, DNB, Havas, Stefani ir TASS. Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto – ir sporto tarnybos.
1940 m. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, ELTA buvo prijungta prie bendros TSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS'o. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų respublikų ir užsienio šalių informacijos agentūroms.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – akcinė bendrovė.
Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR – TASS’o, dpa, AFP, XINHUA agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – Estijos ETA, Baltarusijos BELTA, Latvijos LETA, Lenkijos PAP. Iš viso pasaulio ELTA operatyviai gauna Europos fotonaujienų agentūros EPA fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
2004 m. spalio mėn. 57,93 % naujienų agentūros ELTA akcijų paketą iš koncerno „MG Baltic“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 % akcijų valdė „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus.
Direktoriai
- 1920–1922 m. – Juozas Eretas,
- 1922–1923 m. – Matas Šalčius,
- 1923 m. – Mikas Bagdonas,
- 1924–1926 m. – Magdalena Avietėnaitė,
- 1926–1927 m. – Justas Paleckis,
- 1927–1928 m. – Antanas Jakobas,
- 1928–1934 m. – Edvardas Turauskas,
- 1934–1939 m. – Pranas Dailidė,
- 1939–1940 m. – Valentinas Gustainis,
- 1940–1941 m. – Kostas Korsakas,
- 1941–1944 m. – Jurgis Griška,
- 1944–1945 m. – Aleksejus Jermakovas,
- 1945–1953 m. – Andrejus Murachtanovas,
- 1953–1978 m. – Donatas Roda,
- 1978–1982 m. – Feliksas Pažūsis,
- 1982–1989 m. – Algimantas Mykolas Stankevičius,
- 1989–1990 m. – Robertas Grikevičius,
- 1990–1991 m. – Rolandas Barysas,
- 1991 m. – Vidmantas Putelis,
- 1992–1993 m. – Adolfas Gurskis,
- 1993–1996 m. – Algimantas Semaška,
- 1996–2004 m. – Kęstutis Jankauskas,
- 2004–2005 m. – Raimondas Kurlianskis,
- 2005 m. – Rimantas Kanapienis,
- 2005–2006 m. – Virgis Valentinavičius,
- 2007–2015 m. – Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė,
- 2015–2017 m. – Romas Bubnelis,
- nuo 2017 m. – Gitana Markovičienė