Stepinė vištelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
{{Taxobox_seima | taxon = Smiltvištiniai | taxon1 = Pteroclididae}} |
{{Taxobox_seima | taxon = Smiltvištiniai | taxon1 = Pteroclididae}} |
||
{{Taxobox_gentis | taxon = Sadžos | taxon1 = Syrrhaptes}} |
{{Taxobox_gentis | taxon = Sadžos | taxon1 = Syrrhaptes}} |
||
{{Taxobox_rusis | taxon = |
{{Taxobox_rusis | taxon = Stepinė vištelė | taxon1 = Syrrhaptes paradoxus}} |
||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Syrrhaptes paradoxus | autorius = Pallas | metai = 1773 }} |
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Syrrhaptes paradoxus | autorius = Pallas | metai = 1773 }} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
Veisiasi vidutinėse platumose [[Azija|Azijoje]], sausose [[stepė]]se ir panašiose vietose. [[lizdas|Lizdus]] suka ant žemės, į juos deda 2-3 raštuotus [[kiaušinis|kiaušinius]]. Šiek tiek migruoja, ypač iš šiaurinių paplitimo arealo sričių į [[Mongolija|Mongoliją]] ir [[Kazachstanas|Kazachstaną]]. Kartais užklysta ir į vakarų [[Europa|Europą]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo rasta XIX a. |
|||
==Išvaizda== |
|||
Stepinė vištelė yra [[karvelis|karvelio]] dydžio, uodega ilga, [[yla|yliška]]. [[Patinas|Patino]] kakta, viršugalvis ir gerklė oranžiškai geltoni. Pakaušis pilkas. Pilka juostelė virš akių jungiasi su pilkais kaklo šonais ir gurkliu. Krūtinės priekinėje dalyje yra kelios pusmėnulio pavidalo juodos dėmės. Pilvas smėlio spalvos su juoda dėme. Kojų visi trys pirštai suaugę, apaugę plunksnomis. Nagai juodi. [[Snapas]] pilkas. [[Rainelė]] ruda. Patelės viršutinė kūno pusė labiau išmarginta juosvomis dėmėmis negu patino, krūtinė be dėmėtos skersinės juostos. Jauniklių viršutinė kūno pusė gelsva, su rudu skersiniu raštu bei šviesiais plunksnų kraštais. Pagurklis gelsvas su skersinėmis juostelėmis. Vidurinės vairuojamosios plunksnos nepailgėjusios. Krūtinė bei pilvas kaip suaugusių paukščių. |
|||
==Paplitimas== |
|||
[[Eurazija|Eurazijoje]] paplitusi iki [[Volga|Volgos]]–[[Uralas (upė)|Uralo]] tarpupio ir šiaurės rytų [[Kinija|Kinijos]]. Šiaurėje arealas siekia [[Irtyšius|Irtyšiaus]] aukštupį, [[Baikonyras|Baikonurą]], pietvakarines [[Altajaus kalnai|Altajaus]] priekalnes, [[Užbaikalė|Užbaikalę]]. Pietuose arealas tęsiasi iki pietinio [[Tibetas|Tibeto]], šiaurinių [[Kunlunas|Kunluno]] priekalnių, [[Isyk Kulis|Isyk Kulio]] ežero, [[Syrdarja|Syrdarjos]] vidurupio, [[Aralo jūra|Aralo jūros]], [[Mangyšlako pusiasalis|Mangyšlako pusiasalio]]. Per rūšiai būdingą nereguliarią migraciją paukščiai gali skristi perėti gerokai toliau į šiaurę ar vakarus nuo pagrindinio arealo. |
|||
[[Lietuva|Lietuvoje]] pastebėta [[XIX amžius|XIX a.]] |
|||
==Biologija== |
|||
| ⚫ | |||
[[Dykuma|Dykumų]] ir [[pusdykumė|pusdykumių]] gyventoja. Vaikšto smulkiais žingsneliais, kūną laiko beveik horizontaliai. Kojos gana trumpos, tačiau kartais bėgioja. Pakyla plasnodama sparnais, skrenda labai greitai. Balsas negarsus, melodingas. Kartais aptinkamos didžiuliais būriais. Veisiasi dažniausiai kolonijomis. Monogamas. Lizdas – paprasta duobutė žemėje. Vienoje dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie mėnesį. |
|||
Minta augalų [[sėkla|sėklomis]], pumpurais. Reguliariai ryte ir vakare skrenda geri vandens. |
|||
== Fizinės charakteristikos == |
|||
Sadžos kūno ilgis – 30-40 cm. [[plunksna|Plunksnos]] tamsiai geltonos, ruožuotos, ant pilvo juoda dėmė, [[sparnas|sparnų]] apačia šviesesnė. Patino krūtinė ir galva pilkos, pagurklis oranžinis, ant krūtinės pilka juosta. Patelė raibesnė ir mažiau išvaizdi. |
|||
{{Commons|Syrrhaptes paradoxus}} |
{{Commons|Syrrhaptes paradoxus}} |
||
==Šaltiniai== |
|||
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990. |
|||
[[Kategorija:Smiltvištiniai]] |
[[Kategorija:Smiltvištiniai]] |
||
14:36, 4 rugpjūčio 2017 versija
| Syrrhaptes paradoxus |
|---|
.jpg) Stepinė vištelė (Syrrhaptes paradoxus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Syrrhaptes paradoxus Pallas, 1773 |
Stepinė vištelė, arba sadža (lot. Syrrhaptes paradoxus, angl. Pallas's Sandgrouse) – vidutinio dydžio smiltvištinių (Pteroclididae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Stepinė vištelė yra karvelio dydžio, uodega ilga, yliška. Patino kakta, viršugalvis ir gerklė oranžiškai geltoni. Pakaušis pilkas. Pilka juostelė virš akių jungiasi su pilkais kaklo šonais ir gurkliu. Krūtinės priekinėje dalyje yra kelios pusmėnulio pavidalo juodos dėmės. Pilvas smėlio spalvos su juoda dėme. Kojų visi trys pirštai suaugę, apaugę plunksnomis. Nagai juodi. Snapas pilkas. Rainelė ruda. Patelės viršutinė kūno pusė labiau išmarginta juosvomis dėmėmis negu patino, krūtinė be dėmėtos skersinės juostos. Jauniklių viršutinė kūno pusė gelsva, su rudu skersiniu raštu bei šviesiais plunksnų kraštais. Pagurklis gelsvas su skersinėmis juostelėmis. Vidurinės vairuojamosios plunksnos nepailgėjusios. Krūtinė bei pilvas kaip suaugusių paukščių.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi iki Volgos–Uralo tarpupio ir šiaurės rytų Kinijos. Šiaurėje arealas siekia Irtyšiaus aukštupį, Baikonurą, pietvakarines Altajaus priekalnes, Užbaikalę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietinio Tibeto, šiaurinių Kunluno priekalnių, Isyk Kulio ežero, Syrdarjos vidurupio, Aralo jūros, Mangyšlako pusiasalio. Per rūšiai būdingą nereguliarią migraciją paukščiai gali skristi perėti gerokai toliau į šiaurę ar vakarus nuo pagrindinio arealo.
Biologija
Dykumų ir pusdykumių gyventoja. Vaikšto smulkiais žingsneliais, kūną laiko beveik horizontaliai. Kojos gana trumpos, tačiau kartais bėgioja. Pakyla plasnodama sparnais, skrenda labai greitai. Balsas negarsus, melodingas. Kartais aptinkamos didžiuliais būriais. Veisiasi dažniausiai kolonijomis. Monogamas. Lizdas – paprasta duobutė žemėje. Vienoje dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie mėnesį.
Minta augalų sėklomis, pumpurais. Reguliariai ryte ir vakare skrenda geri vandens.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.